JAV smerkia Brazilijos teismus dėl J. Bolsonaro arešto: kaltina žmogaus teisių pažeidimais
Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas griežtai pasmerkė Brazilijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą skirti namų areštą buvusiam šalies prezidentui Jair Bolsonaro. Sprendimą pirmadienį priėmė teisėjas Alexandre de Moraes, motyvuodamas tuo, kad J. Bolsonaro esą pažeidė anksčiau jam paskirtas apribojamąsias priemones, susijusias su socialinių tinklų ir ryšio priemonių naudojimu[1].
Vašingtono reakcija buvo itin aštri. Valstybės departamento Vakarų pusrutulio reikalų biuras socialiniame tinkle X pareiškė, kad „teisingumas Brazilijoje naudojamas opozicijai slopinti ir demokratijai griauti“. „Leiskite Bolsonaro kalbėti!“, rašoma toje pačioje žinutėje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad JAV „laikys atsakingais visus, prisidėjusius prie sankcionuotų veiksmų“.
JAV jau anksčiau įtraukė teisėją A. de Moraesą į sankcionuojamų asmenų sąrašą, kaltindamos jį rimtais žmogaus teisių pažeidimais. Jam taip pat taikomos vizų ribojimo priemonės. Vašingtonas sieja šiuos veiksmus su politine byla prieš J. Bolsonaro, kurioje pastarasis kaltinamas bandymu nuversti demokratiškai išrinktą valdžią po 2022 m. rinkimų.
Teismas kaltina J. Bolsonaro antivalstybine veikla, JAV tai vadina politiniu susidorojimu
Brazilijos prokuratūra kaltina Bolsonaro sąmokslu įvykdyti valstybinį perversmą ir kurstymu smurtui prieš valstybės institucijas. Jis taip pat siejamas su 2023 m. sausio įvykiais, kai jo šalininkai įsiveržė į Nacionalinį kongresą ir kitus valstybės pastatus.
Prokurorų teigimu, dalis planų apėmė net galimą politinių priešininkų, įskaitant prezidentą Luiz Inacio Lulą da Silvą, fizinį susidorojimą.
J. Bolsonaro šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina esąs politinio susidorojimo auka. Jo gynėjai teigia, kad buvęs prezidentas jokių nurodymų nevykdė ir nepažeidė jokių teismo draudimų. Po teismo sprendimo jam skirtas namų areštas, su elektronine apykoje, draudimu naudotis telefonu ir bet kokiais ryšio kanalais, įskaitant ir per trečiuosius asmenis.
Tačiau Jungtinės Valstijos ne tik pasmerkė šį sprendimą, bet ir susiejo jį su kitais spaudimo Brazilijai veiksmais. Prezidentas D. Trumpas, kuris yra artimas J. Bolsonaro sąjungininkas, ką tik pasirašė 50 proc. muito tarifą Brazilijos eksportui, atvirai pareiškęs, kad šis žingsnis susijęs su J. Bolsonaro teismu[2]. D. Trumpo administracija taip pat įvardijo A. de Moraesą kaip „autoritarinį teisėją“, o bylą — kaip „politiškai motyvuotą keršto kampaniją prieš dešiniųjų atstovą“.
Brazilijos valdžia atmeta prieštaravimus ir kaltina JAV kišimusi į šalies teisinę sistemą
Oficialus Brazilijos atsakas buvo ne mažiau griežtas. Prezidentas L. I. Lula da Silva pareiškė, kad JAV elgesys yra „nepriimtinas“ ir pavadino sankcijas prieš Brazilijos teisėją „puolimu prieš šalies teisinę nepriklausomybę“.
„Brazilijos vyriausybė reiškia solidarumą teisėjui, kuris tapo atakos taikiniu dėl to, kad vykdo savo pareigą. Tai — bandymas iš išorės paveikti mūsų teismų sprendimus, ir mes to netoleruosime“, pareiškė L. I. Lula.
Brazilijos politiniame lauke taip pat gilėja susiskaldymas: kol Bolsonaro šalininkai sveikina D. Trumpo spaudimą ir vadina jį „vieninteliu tikru draugu“, Brazilijos kairysis sparnas ir dalis pilietinės visuomenės laiko JAV veiksmus grėsme nacionaliniam suverenitetui.
J. Bolsonaro sūnus, parlamentaras E. Bolsonaro, viešai pareiškė, kad sankcijos prieš jo tėvą ir šeimą tik patvirtina tai, ką jis „jau seniai skelbia tarptautinėje bendruomenėje“. Jis taip pat pareiškė, kad „nebus nutildytas“.
Diplomatinis konfliktas tarp Vašingtono ir Brazilijos dėl J. Bolsonaro bylos tampa vienu aštriausių pastaraisiais metais. D. Trumpo administracijos sprendimas susieti muitus su vidaus politiniu procesu sulaukė kritikos tiek ES, tiek Lotynų Amerikos šalyse, kur baiminamasi precedento — kai viena valstybė ekonomiškai spaudžia kitą dėl vidaus teismų sprendimų.
Kol kas J. Bolsonaro liks namų arešte su apribojimais, o jo byla bus toliau nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme.
