Ieškoma, kam perduoti daugiau nei 40-metį veikiančią „Spurginę“
Kauno centre, Laisvės alėjoje įsikūrusi legendinė „Spurginė“, daugelį metų buvusi viena ryškiausių miesto vietų, ruošiasi pokyčiams – dabartiniai savininkai ieško, kam perduoti šį verslą. Bendrovės „Žagaras“ vadovė ir bendrasavininkė Milda Miklaševičienė neslepia, kad sprendimas parduoti atėjo natūraliai, po ilgo laikotarpio darbo ir atsakomybės.
Nors atsisveikinimas nėra lengvas, ji pripažįsta, jog kiekvienas etapas turi savo pabaigą. Anot jos, šiais metais „Spurginė“ dar turėtų veikti kaip iki šiol, tačiau ateities planai jau keičiasi[1].
Šiai vietai vadovė atidavė didžiąją dalį savo gyvenimo – čia ji dirba jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Todėl kalbėdama apie galimą pasitraukimą ji labiausiai išskiria ne verslą, o žmones, kurie kasdien užsuka į „Spurginę“. Būtent nuolatiniai lankytojai ir bendruomenės jausmas tapo svarbiausia šios vietos dalimi. M. Miklaševičienė tikisi, kad naujieji savininkai ne tik perims veiklą, bet ir išlaikys jos dvasią bei tradicijas.
Paradoksalu, tačiau jos kelias į „Spurginę“ prasidėjo visai ne iš entuziazmo. Kadaise čia dirbti ją paskatino vadovybės sprendimas, o pati mintis neatrodė patraukli dėl didžiulių žmonių srautų ir intensyvaus darbo tempo. Vis dėlto laikui bėgant ši vieta tapo neatsiejama jos kasdienybės dalimi, o apie kitus karjeros pasirinkimus ji net nesvarstė.
Per daugelį metų „Spurginė“ išliko beveik nepakitusi – tiek receptai, tiek interjeras išlaikė savo autentiškumą. Dėl to šiandien svarbiausias klausimas lieka atviras: ar pasikeitus savininkams pavyks išsaugoti tai, kas šią vietą pavertė išskirtine.
Gyventojų reakcijos įvairios: vieni sprendimą giria, kitiems – gaila
Tuo tarpu patys kauniečiai „Spurginės“ atžvilgiu laikosi nevienareikšmės pozicijos. Kol vieni gaili legendine tapusios vietos, kurioje apsilankiusi jau ne viena karta, kiti tvirtina, kad pastaraisiais metais kokybė čia – itin suprastėjusi.
„Blyninė“, „Koldūninė“ ir „Spurginė“. Kadaise buvo trys pagrindiniai pavalgymo taškai einant pasivaikščioti į Laisvę… Ai, dar pieno barą pamiršau…“ – rėžė vienas kaunietis.
„Man ir dabar skanios spurgos ir tos pačios ponios prekiauja, smagu, kai užeini ir matai, kiek metų čia išdirbę žmonės. O dėl aliejaus – tai, man atrodo, prieš 30 metų jo niekas taip dažnai nekeitė kaip dabar.“ – tvirtino kita gyventoja.
Visgi, atsirado ir tokių, kurie teigė vieną kartą paragavę šių kepinių į „Spurginę“ nebeužsukę, mat kainos ir kokybės santykis – gerokai ne toks, kokio buvo tikėtasi.
„Gerai, spurgos daug prastesnės negu sovietmečiu. Jos skystos, mažos, nepalyginti.“ – rėžė internautė.
Smogęs karantinas „Spurginę“ privertė ieškoti sprendimų
Tačiau ne visada Kauno „Spurginei“ viskas ėjosi kaip iš pypkės – buvo ir sunkesnių laikų. Vienas sudėtingiausių etapų per kelis dešimtmečius tapo pandemijos laikotarpis, kai dėl karantino ši legendinė vieta buvo priversta laikinai užverti duris. Veikla ne kartą buvo stabdoma ir vėl atnaujinama, prisitaikant prie nuolat besikeičiančių ribojimų, todėl įprastas darbo ritmas buvo stipriai sutrikdytas[2].
Nepaisant to, „Spurginė“ nenustojo veikti visiškai. Net ir užsidarius lankytojams, buvo tęsiamas darbas virtuvėje, išlaikant pagrindinę kryptį ir ruošiant tradicinius gaminius. Ieškodama sprendimų, kavinė dar 2021-aisiais pirmą kartą per ilgą laiką išplėtė savo veiklą į lauką – prie patalpos atsirado keli staliukai. Tai tapo svarbiu žingsniu, leidusiu bent iš dalies sugrąžinti lankytojus ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.
