Rusija vykdo informacinę operaciją prieš Baltijos šalis, teigia Latvijos gynybos ministerija
Rusija šiuo metu vykdo plataus masto ir koordinuotą informacinę operaciją prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją. Apie tai praneša Latvijos gynybos ministerija, pažymėdama, kad šios operacijos metu skleidžiami teiginiai apie Baltijos šalių vaidmenį Ukrainos veiksmuose prieš Rusiją.
Ministerijos duomenimis, šios informacinės veiklos kontekste skelbiama, esą Baltijos valstybės leidžia Ukrainai naudoti savo teritoriją atakoms prieš Rusiją. Tačiau tokie teiginiai, kaip pabrėžiama, neatitinka tikrovės ir yra vertinami kaip dezinformacija.[1]
Baltijos šalys nedalyvauja karinėse operacijose prieš Rusiją
Latvijos gynybos ministerija nurodo, kad nei Latvija, nei Lietuva ar Estija nedalyvauja planuojant ar vykdant Ukrainos kontratakas prieš Rusiją. Baltijos valstybės Ukrainą remia kitais būdais – tiekdamos karinę įrangą, teikdamos humanitarinę pagalbą ir finansinę paramą.
Taip pat akcentuojama, kad Ukraina turi teisę gintis nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos. Ministerijos vertinimu, tokie Rusijos informaciniai veiksmai yra bandymas nukreipti dėmesį nuo situacijos, kai Rusijai sudėtinga apsiginti nuo Ukrainos smūgių infrastruktūrai Baltijos jūros regione.
Dezinformacijos tikslas – skaldyti visuomenę ir silpninti paramą Ukrainai
Pasak Latvijos gynybos ministerijos, Rusijos vykdomos informacinės operacijos yra nukreiptos į kelis strateginius tikslus. Pirmiausia siekiama diskredituoti NATO ir mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis Baltijos šalyse.
Taip pat bandoma skaldyti visuomenę ir silpninti paramą Ukrainai. Tam pasitelkiama dezinformacija bei socialinių tinklų paskyros, vadinamieji „botai“, kurie dažniausiai orientuojasi į rusakalbius gyventojus ir jaunimą.
Ministerija pabrėžia, kad tokios informacinės atakos yra platesnio hibridinio karo dalis ir gali tęstis, todėl visuomenės atsparumas bei kritinis mąstymas tampa itin svarbūs.
Dronų incidentai Baltijos šalyse siejami su karo pasekmėmis, o ne tyčiniais veiksmais
Pastarosiomis dienomis papildomos įtampos sukėlė keli incidentai, kai dronai pateko į Baltijos šalių oro erdvę. Pranešama, kad tokie atvejai užfiksuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvoje vienas dronas sudužo Varėnos rajone, ant užšalusio ežero netoli Baltarusijos sienos. Latvijoje nepilotuojamas orlaivis sprogo Kraslavos savivaldybėje, o Estijoje dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą.
Pareigūnai teigia, kad šie dronai greičiausiai buvo Ukrainos pajėgų paleisti į taikinius Rusijoje, tačiau nukrypo nuo kurso. Tokį nukrypimą galėjo lemti elektroninės karybos priemonės.
Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad tai nėra sąmoningi veiksmai prieš jų teritorijas, o karo Ukrainoje pasekmė. Vis dėlto neatmetama, kad panašūs incidentai gali kartotis, todėl saugumo situacija regione išlieka įtempta.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tokie įvykiai tampa nauja regiono realybe.
„Tai regiono valstybėms yra nauja realybė. Mes nuo tokių incidentų nesame visiškai apsaugoti ir turime didinti savo pajėgumus oro gynybos srityje. Bet taip pat – suprasti, kad rizikos taip arti vykstant kariniam konfliktui ir naudojant ilgo nuotolio ginkluotę, yra didelės“, – LRT radijui sakė K. Budrys.[2]
