Latvijoje nukritusiame drone buvo sprogmenų
Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadovybė šiandien paskelbė, kad šalies Rezeknės regione nukritęs Rusijos bepilotis lėktuvas buvo pilnas sprogmenų[1].
Vis dėlto, vadovybė teigia, kad iki šiol gauta informacija rodo, kad dronas neturėtų būti laikomas atviru kariniu eskalavimu ir kad jis nebuvo tiesiogiai nukreiptas būtent prieš Latviją.
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds spaudos konferencijoje teigė, kad reaguodama į incidentą šalis sustiprins savo oro gynybą palei rytinę sieną.
O Rezeknės regiono taryba Latvijos žiniasklaidai patvirtino, kad rusų dronas nukrito ne gyvenamajame rajone.
Tarybos pirmininkas Monvids Švarcas teigė, kad bepilotis orlaivis nukrito kirtavietėje ir nepadarė žalos jokiam gyvenamajam rajonui[2].
„Bepiločio orlaivio sudužimas nepriklauso civilinės saugos komisijos kompetencijai. Visus su šiuo incidentu susijusius procesus prižiūri gynybos sektorius“, – sakė M. Švarcas, pridurdamas, kad savivaldybės tarnybos į tai nebus įtrauktos.
Dronas sudužo rytinėje Latvijos dalyje
Primename, kad karinis rusų dronas rytinėje Latvijos dalyje sudužo šeštadienį.
„Palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininkais“, – netrukus po incidento rašė prezidentas Edgaras Rinkevičius, kuris pažymėjo, kad tokių incidentų NATO rytiniame flange daugėja.
Turimais Latvijos kariuomenės duomenimis, Rusijos karinis bepilotis orlaivis į šalies oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis sakė, kad dronas į Latvijos oro erdvę įskrido ankstų šeštadienio rytą ir buvo nedelsiant pastebėtas.
Ukrainos karinės oro pajėgos taip pat skelbė, kad Rusijai tęsiant puolimą Odesos srityje, grupė rusų kovinių bepiločių orlaivių įskrido į Rumunijos oro erdvę.
Vėliau Rumunijos krašto gynybos ministerija patvirtino, kad rugsėjo 8 d. per Maskvos naktinį puolimą Ukrainoje Rusijos dronas pažeidė Rumunijos oro erdvę. Reaguojant į situaciją buvo pakelti du Rumunijos karo lėktuvai F-16 iš 86-osios Borcea oro pajėgų bazės.
Į dažnėjančius incidentus NATO turės reaguoti vieningai
Latvijoje nukritus Rusijos dronui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Lietuva palaikys stiprų sąjungininkų atsaką į Kremliaus sukeltą incidentą.
„Prieš tris metus neįsivaizduojami incidentai dabar laikomi įprastais. Nei Ukrainoje, nei Latvijoje nei bet kur kitur NATO teritorijoje niekas neturėtų leistis, tačiau tai yra nauja realybė, kuriai atsirasti leido mūsų neveiklumas. Lietuva, žinoma, palaikys stiprų sąjungininkų atsaką“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad incidentas nebuvo netikėtas. Pasak ministro, dabar reikėtų sulaukti NATO sprendimo, kaip šalys turėtų reaguoti į panašius atvejus.
Vis tik, L. Kasčiūnas pabrėžė, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl, pasak jo, ir sprendimai tokiais atvejais turi būti priimami įvertinus aplinkybes.
„Kalbant apie kiekvieną situaciją, ji gali būti unikali. Vėlgi, labai svarbu, kai tu matai, kaip jis skrenda, sklando, ar jis gali, pavyzdžiui, dužti lauke, prie visiškai neapgyvendintų teritorijų arba toli nuo apgyvendintų vietovių. Nuo tokių detalių ir gali priklausyti reakcijos modalumas ir reakcijos kryptis. Esu tikras, kad jeigu dronas sklando ir sklando į koncentruotai apgyvendintą teritoriją ir jai kelia grėsmę – turime priimti sprendimą numušti“, – pabrėžė jis.
Ministras vylėsi, kad šie incidentai paskatins NATO partnerius skirti didesnį dėmesį oro gynybos Rytų flange stiprinimui.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad dėl kolektyvinio reagavimo tokių incidentų atveju derėtų inicijuoti diskusiją NATO lygmeniu.
„Savaitgalį Latvijoje nukritęs rusų dronas yra dar vienas pavojaus signalas, raginantis NATO sąjungininkus imtis aktyvesnių veiksmų, apsaugant savo oro erdvę. Privalome efektyviai įgyvendinti NATO rotacinį oro gynybos modelį, dėl kurio buvo sutarta viršūnių susitikime Vilniuje“, – akcentavo G. Nausėda, pabrėžęs, kad klausimas dėl oro gynybos stiprinimo turi būti svarstomas NATO lygmeniu ir turi būti kalbama apie kolektyvinį reagavimą į panašius incidentus.
