Latvijos užsienio reikalų ministrė: šalis nepriims naujų migrantų ir už juos nemokės
Latvija renkasi uždarų durų politiką naujai migracijos bangai ir tai aiškiai įvardija aukščiausiu politiniu lygiu. Metinių užsienio politikos debatų metu Saeimoje užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pabrėžė, kad šalis nepriims naujų migrantų, o neteisėtos migracijos stabdymas išlieka vienu pagrindinių valstybės prioritetų.
„Latvija nepriims naujų migrantų ir už juos nemokės.“ – teigė B. Bražė.
Pasak ministrės, pastaraisiais metais nuosekliai stiprinta sienų apsauga jau davė apčiuopiamų rezultatų – užbaigta pasienio tvora, o pasienio, nacionalinės gvardijos ir kitų tarnybų darbas leido sustabdyti daugiau nei 12 tūkst. vadinamųjų instrumentalizuotų migrantų, bandžiusių patekti į Latvijos teritoriją. Sukauptą patirtį šalis yra pasirengusi perduoti kitoms Europos Sąjungos valstybėms, tačiau, kaip akcentuota debatuose, solidarumas nereiškia migrantų perkėlimo ar papildomos finansinės naštos prisiėmimo.
Migracijos temą ministrė susiejo ir su Latvijos piliečių judėjimu. Daugiau nei penktadalis latvių šiuo metu laikinai ar nuolat gyvena užsienyje, naudodamiesi darbo, studijų ir kelionių galimybėmis. Vis dėlto valstybės siekis – paskatinti tautiečius sugrįžti. Tam, pasak B. Bražės, aktyviai dirbama per ambasadas ir šalies institucijas, palaikant ryšį su diaspora ir siekiant, kad užsienyje sukauptos žinios bei patirtis būtų panaudotos Latvijos labui.
Kalbėdama apie ateities prioritetus, užsienio reikalų ministrė taip pat atkreipė dėmesį į pasirengimą Latvijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2028 metų antrąjį pusmetį. Viena iš galimų šio laikotarpio krypčių – kultūrinė diplomatija, numatanti naujus latvių autorių knygų vertimus į anglų kalbą. Tokia programa jau buvo sėkmingai įgyvendinta per šalies šimtmečio minėjimą ir, pasak ministrės, turėtų būti tęsiama.
Lenkija: kol priimame ukrainiečius, ES migrantų kvotose nedalyvausime
Tuo tarpu dar 2025 metų pabaigoje Lenkija patvirtino, kad liks už privalomo Europos Sąjungos migrantų perskirstymo mechanizmo ribų tol, kol jos teritorijoje gyvens didelis skaičius nuo karo pabėgusių ukrainiečių.
Pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, ši išimtis nėra nuolatinė, tačiau galios dar keletą metų, nes šalis jau dabar patiria didžiulį migracinį spaudimą – saugo ES išorinę sieną, susiduria su migracijos instrumentalizavimu iš Baltarusijos ir Rusijos pusės ir yra priėmusi šimtus tūkstančių, o faktiškai – milijonus ukrainiečių.
Lietuvoje norima griežtinti migrantų politiką
Šiuo metu Lietuvoje svarstomi siūlymai, kurie reikštų griežtesnį požiūrį į nusikaltusius užsieniečius – po bausmės atlikimo jiems galėtų grėsti ne integracija, o deportacija. Tokias įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Vytautas Sinica, argumentuodamas, kad augantis migrantų skaičius kelia ir saugumo iššūkių.
Jo teigimu, užsieniečių dalis Lietuvos įkalinimo įstaigose jau dabar beveik dvigubai viršija jų dalį bendroje populiacijoje, todėl valstybė turi aiškiai deklaruoti: tyčinis nusikaltimas reiškia ne tik laisvės atėmimą, bet ir išsiuntimą iš šalies. Siūloma, kad deportacijos išlaidas tais atvejais, kai užsienietis dirbo Lietuvoje, padengtų jį įdarbinęs darbdavys.
Tuo pat metu Seime keliami ir politinių teisių ribojimo klausimai – konservatoriai siūlo keisti Konstituciją ir Rinkimų kodeksą, kad teisė dalyvauti savivaldos rinkimuose būtų siejama su valstybių priklausymu europinei ir transatlantinei erdvei. Tai reikštų, jog nuolat Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, nebegalėtų balsuoti ar kandidatuoti.
Taip pat verta paminėti ir tai, kad Lietuva dar pernai metais nusprendė migracijos solidarumą ES vykdyti mišriu modeliu – dalį prieglobsčio prašytojų priimti, o už likusią dalį mokėti finansinį įnašą. Toks sprendimas priimtas įvertinus savivaldybių galimybes, regiono situaciją ir finansinius kaštus, siekiant subalansuoti integraciją ir įsipareigojimus Briuseliui.
Pagal ES migracijos paktą šaliai tektų arba priimti apie 158 migrantus per metus, arba sumokėti maždaug 3 mln. eurų, o galutinį sprendimą dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Į Lietuvą atvyksta mažiau trečiųjų šalių darbuotojų, bet jų skaičius toliau auga
Tuo tarpu Lietuvos darbo rinkoje toliau daugėja migrantų, tačiau jų struktūra keičiasi. Šiuo metu šalyje dirba apie 174,5 tūkst. užsieniečių, iš kurių didžioji dalis – trečiųjų šalių piliečiai, tačiau pernai jų atvykimas sulėtėjo.
2025 metais į Lietuvą atvyko dirbti beveik 5 proc. mažiau migrantų iš trečiųjų šalių nei metais anksčiau, nors bendras jau dirbančių darbo imigrantų skaičius per metus išaugo daugiau nei 12 procentų. Daugiausia dirbančių migrantų sudaro ukrainiečiai ir baltarusiai, tačiau sparčiausiai augo atvykėlių iš Uzbekistano, Indijos ir Filipinų bendruomenės.
Kartu ryškėja pokyčiai migrantų užimtume. Nors dauguma atvykusiųjų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus, pernai augo tiek aukštos kvalifikacijos, tiek nekvalifikuotų migrantų skaičius. Daugiausia jų dirba transporto ir saugojimo, statybos bei apdirbamosios gamybos sektoriuose, o darbo imigrantų skaičius augo beveik visuose ūkio sektoriuose.
Užimtumo tarnybos vertinimu, Lietuvos darbo rinkai migrantai išlieka būtini dėl nuolatinio darbuotojų trūkumo, tačiau jų srautai tampa labiau diferencijuoti – nuo vadovų ir specialistų iki pagalbinių darbininkų.
