Paskutinės minutės kelionės į Europą daliai pasaulio piliečių bus nebeprieinamos
Kelionės daugeliui sukelia tik geras emocijas. Dažnai jos reiškia atostogas, susitikimą su seniai matytais mylimaisiais, įdomias darbo išvykas, o gal, tiesiog kelių dienų atsikvėpimą mėgstamame mieste. Keliaujant visuomet galime atrasti kažką naujo ir išbandyti tai, ko dar nepatyrėme. Kartu, tai puiki proga atsipalaiduoti ir įtampą bent trumpam palikti namie.
Vis tik, pats pasirengimas kelionei yra visiškai kitas reikalas, kuris gali greitai ir apkarsti. Juk reikia pasirūpinti įvairiais dokumentais, kelionės draudimais, vizomis bei leidimais. Žinoma, laisvo keliavimo galimybė itin priklauso nuo to, iš kur asmuo yra kilęs. Bevizė kelionė labiau prieinama yra vokiečiams ar kanadiečiams nei, pavyzdžiui, pakistaniečiams.
Mes, gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalyje, po pačią ES ir Šengeno zoną galime keliauti sąlyginai lengvai. Juk žinome, kad Šengeno erdvei priklausančiose 26-iose šalyse bei Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ar Šveicarijoje su sienų kontrolės problemomis nesusidursime[1].
Ir iš tiesų, vienas iš didžiausių Šengeno zonos privalumų yra tai, kad čia nėra sienos kontrolės: teoriškai, vykdami iš Lietuvos į Vokietiją ar Lenkiją galime net neimti asmens dokumento. Žinoma, praktikoje, paso ar asmens tapatybės kortelės tikrai gali prireikti ir juos būtina turėti su savimi. Vis tik, laisvė išvengti ilgų dokumentų patikrų eilių leidžia mums judėti be didesnio galvos skausmo.
Tiesa, atėjusi pandemija tokią santvarką sudrumstė: pirmiausia prisireikė COVID-19 testo, vėliau, pristatyti buvo ir nacionaliniai bei ES mastu naudojami COVID-19 sertifikatai. Su analogiškais sunkumais susidūrė ir keliautojai iš JAV ar kitų valstybių, norintys atvykti į ES. Vis gi, pandemijos situacija pasikeitus, o kelionių ribojimus sušvelninus, laisvų kelionių privilegija bent jau mes, ES piliečiai ir toliau galime naudotis nevaržomai.
Kitas klausimas, JAV ir kitų valstybių piliečiai: skelbiama, kad netolimoje ateityje jie nebegalės taip paprastai keliauti po Šengeno zonos šalis. Jei dabar žmogus iš Niujorko, Buenos Airių ar Melburno į ES atvykti gali turėdamas tik pasą ir žinodamas, kad čia būti gali ne ilgiau nei 90 dienų, nuo 2023-ųjų keliavimo tvarka kinta.
ES ir Šengeno zonai nepriklausančių valstybių piliečiai turės registruotis Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (ETIAS)[2]. Taip keliautojams bus suteikiama laikina viza, leisianti judėti po Šengeno zoną laisvai. Be tokio leidimo į Šengeno zoną išorės keliautojai įleidžiami nebus.
ETIAS programa siekiama užtikrinti saugumą žemyne
Dar 2016-ais Europos Komisija (EK) pritarė ETIAS programos kūrimui bei plėtojimui. Tuomet nutarta, kad ETIAS sudarys sąlygas atlikti išankstinius patikrinimus ir prireikus, atsisakyti suteikti trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, leidimą keliauti į Šengeno erdvę.
Tokio pokyčio imtasi siekiant padidinti vidaus saugumą, užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, apsaugoti visuomenės sveikatą ir sumažinti laukimą prie sienų, nes asmenų, kurie gali kelti pavojų vienoje iš šių sričių, tapatybė bus nustatoma prieš jiems atvykstant prie išorės sienų[3].
ETIAS veikimo principas bus gana elementarus. Kadangi sistema bus taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, tokie keliautojai dar prieš išvykdami turės gauti kelionės leidimą, pateikdami prašymą elektroniniu būdu. Pateikti prašymai bus lyginami su ES ir Interpolo duomenų bazėmis: radus įtarimą keliančios informacijos, kelionės leidimas automatiškai išduodamas nebus, atitinkamos institucijos prašymą nagrinės raštiškai.
Vis tik, jeigu pavojingų atitikčių rasta nebus, leidimas turėtų itin greitai pasiekti asmenį. Tokius trečiųjų šalių piliečių leidimus turės tikrinti ir oro bei jūrų vežėjai. Pateikti kelionių prašymą ETIAS sistemoje privalės ne visi trečiųjų šalių piliečiai. Pavyzdžiui, rusai, artimųjų rytų ar Afrikos žemyno valstybių piliečiams to padaryti nereikės. Tačiau, tai nereiškia, kad jie po Šengeno zoną galės keliauti laisvai. Kaip ir dabar, jiems reikia gauti Šengeno vizą.
Tuo tarpu JAV, Kanados, Meksikos, didžiosios dalies Lotynų Amerikos šalių, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Juodkalnijos, Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Izraelio, Omano, JAE, Pietų Korėjos, Japonijos, Malaizijos ir Taivano šalių piliečiai turės registruotis ETIAS sistemoje[4].
Analogišką sistemą jau seniai naudoja ir pati JAV
ETIAS sistema nereikalaus itin plataus klausimyno ar daugybės dokumentų. Manoma, kad pakaks įprastinių kelionės duomenų: paso numerio, galiojimo datos, gali tekti atsakyti papildomus klausimus. Biometriniai duomenys renkami nebus, o toks leidimas keliauti Šengeno zonoje galios trejus metus.
Tam, kad internetu pavyktų pateikti prašymą ETIAS sistemoje, prireiks galiojančio paso, elektroninio pašto adreso bei debetinės arba kreditinės kortelės, kuria būtų sumokamas 7 eurus sieksiantis paraiškos mokestis. Nepilnamečiai arba esantys virš 70-ies metų asmenys leidimą keliauti galės gauti nemokamai[5].
Naujoji sistema užsienio turistų neturėtų nei labai nustebinti, nei nuvilti. JAV jau nuo 2008-ųjų yra įdiegusi panašią sistemą ESTA. Čia piliečiai iš 40 pasaulio valstybių turi pateikti prašymą vizai gauti. Toks prašymas kainuoja 14 dolerių ir galioja ne ilgiau nei 90 dienų. Toks leidimas privalo būti gautas ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki planuojamo išvykimo į JAV.
