Į viešumą pateko Laisvės partijos veiksmų planas
Laisvės partijos nariams šios dienos dar sunkesnės, nei įprastai. Pagarsėję itin liberaliais ir laisvais įstatymų projektais jie, nors ir yra valdančiojoje daugumoje, nėra patys mėgstamiausi Seime. O ir visuomenėje jie, panašu, vis dar sukelia nemenką susierzinimą, ypatingai tada, kai kalba pasisuka apie vienalyčių asmenų santykių įteisinimą. Tačiau akivaizdu, kad šis klausimas – pagrindinis Laisvės partijos sąraše, dėl jo jie pyksta, niršta, imasi gudrybių, o dabar dar paaiškėjo, kad gali net kerštauti savo koalicijos partneriams, jei tik viskas neįvyks taip, kaip nori jie.
Problema ta, kad ne visi Seimo nariai sutinka su Civilinės sąjungos įstatymo projektu. Dalis koalicijos partnerių iš konservatorių partijos, net dalis liberalų projektui nepritaria.
Laisvės partijos nariai net kalba, kad lengviau įkalbėti sutikti su įstatymu kai kuriuos opozicijos narius, tarkime, socdemus arba net Darbo partijos atstovus.
Naujienų portalas Delfi informuoja, kad juos pasiekė partijos veiksmų planas, kuriame suskaičiuota, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektu abejoja 18 parlamentarų, 10 iš jų priklauso valdantiesiems.
Iš dokumento matyti, kad laisviečių pyktis veržiasi per kraštus: jų vertinimu, koalicijos partneriai net nebando perkalbėti abejojančiųjų savo gretose. Iš dokumento matyti, kad gavusi antausį partija to nedovanos – laisviečiai neatmeta galimybės blokuoti tai, kas rūpi partneriams, pavyzdžiui, kandidatą į eurokomisarus.
Dėl vienalyčių partnerystės bandys įkalbėti Darbo partijos narius?
Liko vos vienas balsavimas, ir Civilinės sąjungos įstatymas taps realybe. Nors yra manančių ir tvirtinančių, kad ir gegužės mėnesį įstatymo projektui buvo pritarta pasitelkus apgaulę, daugeliui Seimo narių išvykus staigių komandiruočių, gali būti, kad paskutinis balsavimas ir nebus toks malonus, kokio norėtų laisviečiai.
Akivaizdu, kad tikimasi sunkios kovos, o įrankių jai laimėti trūksta – nutekintame dokumente partijos nariai svarsto, kad lengviau į savo pusę patraukti darbiečius, nei kai kuriuos konservatorius.
Gegužės mėnesį Civilinės sąjungos įstatymui parlamentas pritarė po svarstymo. Norint, kad jis būtų priimtas, reikia dar vieno balsavimo Seime. Gali būti, kad šis projektas galutinai sugadins ir taip pastaruoju metu ne kokius Laisvės partijos ir konservatorių santykius. Laisvės partijos skaičiavimu, jei balsavime dėl įstatymo priėmimo dalyvautų visas Seimas, jį palaikytų 64 Seimo nariai, 59 balsuotų prieš, 18 Seimo narių dvejotų dėl projekto. Išanalizavę situaciją laisviečiai prognozuoja, kad įstatymą palaikytų 9 Liberalų sąjūdžio atstovai, 2 balsuotų prieš, dar 2 – abejojantys. Projektą palaikytų 32 konservatoriai, 10 balsuotų prieš, o dar 8 – abejojantys. Laisviečių manymu, įmanoma būtų perkalbėti ir kai kuriuos opozicijos atstovus: 2 socialdemokratus, 3 demokratus, 3 Darbo partijos atstovus.
„Kai kurie iš dvejojančių Seimo narių galėtų sutikti nedalyvauti balsavime – tačiau didesnė dalis dėl lyderystės stokos iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų vadovybės pusės vis dėlto balsuotų prieš“, – taip teigiama dokumente.
Kerštaus nepritardami G.Landsbergio kandidatūrai į Eurokomisarus?
Na, o kas gi nutiks, jei įstatymas visgi netaps realybe? Laisviečių teigimu, jei jau konservatoriai nepasirūpins, kad vienas iš partijos programos kertinių akcentų būtų priimtas, jie tai vertins kaip koalicinės sutarties nesilaikymą ir patys ims elgtis taip pat. Štai kad ir nepalaikys konservatorių siūlomo kandidato į europos komisiją – dabartinio Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio.
Tarp galimų kandidatų buvo ir premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji paskelbė, kad į Europos komisiją nekandidatuos[1].
Civilinės sąjungos įstatymą išgrūdo pirmyn apgavystės būdu
Primename, kad žingsnį pirmyn įstatymas žengė visai neseniai, tačiau ir vėl – neskaidriu būdu. Garsiai pareiškę, kad klausimą išima iš darbotvarkės ir jo nesvarstys, paskutinę akimirką projekto autoriai klausimą į darbotvarkę grąžino. Bėda – nebuvo nemažos dalies „prieš“ balsuojančiųjų, todėl įstatymas gana lengvai ir praslydo į tolimesnius priėmimo vandenis.
Už civilinės sąjungos įteisinimą pasisakė 60 Seimo narių, prieš buvo 52, 3 balsuodami susilaikė. Vieningai prieš balsavo opozicinės darbiečių ir valstiečių frakcijos, taip pat – Mišri Seimo narių grupė.
Vieningi balsuodami už pataisas buvo ir patys laisviečiai.
Na, o konservatoriai, liberalai, socdemai ir demokratų frakcija balsuodami parodė skirtingą supratimą ir skirtingas vertybes. Realiai tai trimis opozicijos balsais įstatymas ir buvo priimtas.
Du darbo partijos, keturi demokratų, penki valstiečių, trys socdemų nariai nebalsavo. Tiek balsų būtų sočiai užtekę, kad įstatymo projektui pritarta nebūtų.
„Jokia valdžia nesielgė taip klastingai kaip ši – štai vakar paskelbusi, kad išima iš darbotvarkės Civilinę sąjungą, šiandien vėl ją įtraukė. Kai kurie balsuojantys PRIEŠ nespėjo grįžti iš komandiruočių“, – sako ir Laisvos visuomenės instituto valdybos narė Kristina Zamarytė-Sakavičienė[2].
Įstatymo priėmimą nulėmė opozicijos balsai
Balsavimo lentelėje matyti, kas gi nulėmė iš tiesų, jog įstatymas buvo priimtas. Net valdančiųjų gretose neradus sutarimo ir kai kuriems konservatoriams balsavus prieš, su žalia vėliava išstojo socdemai ir demokratų frakcija. Tie patys, kurie save vadina opozicija, tie patys, kurie deklaravo visai kitas vertybes.
„Po svarstymo net 6 SOCIALDEMOKARATAI IR 3 Sauliaus Skvernelio frakcijos nariai pritarė PARTNERYSTĖS ĮSTATYMUI. Jeigu Sauliaus frakcijos 3 nariai būtų balsavę PRIEŠ, tai projektui būtų nepritarta“, – savo socialiniame tinkle rašė Remigijus Žemaitaitis[3].
„Na, dėkokite reitingų lentelės viršuje esantiems socialdemokratams ir S. Skvernelio „demokratams“. Kątik jų balsais Civilinės sąjungos įstatymas (partnerystės) „praėjo“ svarstymo stadiją. Liko paskutinis balsavimas“, – sakė ir parlamentarė Ligita Girskienė[4].
„Vakar išėmę iš darbotvarkės, o šiandien tikėtai/netikėtai vėl į ją įkėlę civilinės sąjungos projektą, tik babakšt (galvojau kokį riebesnį ištiktuką parašyt)… ir prastūmė!
Pabalsavo valdantieji (beje, ne visi, gudresni tiesiog neatėjo į posėdį), dauguma socialdemokratų ir trys Skvernelio demokratai. Tai ir užteko tų balsiukų… Po pateikimo pravažiavom“, – rašo ir medikė Vitalija Jankauskaitė[5].
