Laisvės partijos moterys stoja į kovą prieš seksualinį smurtą
Laisvės frakcijos narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė skelbiasi siekiančios pažaboti seksualinio smurto mastus, tad paruošė naują pasiūlymą, kuris kitą savaitę bus pristatytas Seimui. Šį kartą laisvietės nusitaikė tiesiai į žmonių miegamuosius. Arba kitaip sakant – užsimojo reguliuoti net ir intymiausią žmogiškąjį procesą.
Politikės siūlo, kad porose, prieš nusprendžiant žengti kitą žingsnį ir sutinkant lytiškai santykiauti, asmenys vienas kitam duotų aiškiai išreikštą sutikimą[1].
Jeigu toks sutikimas nėra duodamas, tokiu atveju lytinis aktas gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas, o sutikimo negavusiam asmeniui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
Toks kontraversiškas pasiūlymas netruko sukelti diskusijas tiek visuomenėje, tiek ir pačiame Seime. O keisčiausia, kad net ir pačios Seimo narės negali atsakyti, kokia forma „aiškus sutikimas“ turi būti duotas.
Tuo tarpu tautos išrinktieji Seime, nors ir pritaria, kad aiškus abiejų pusių sutikimas seksualiniams santykiams yra būtinas, nesupranta, kaip kolegių politikių siūlymas būtų įgyvendinamas praktikoje.
Be to, ekspertai prabilo apie tai, kad nauja tvarka gali sukelti papildomų iššūkių. Patys piliečiai kalba apie tai, kad tokios situacijos gali įvelti į bereikalingus nemalonumus: supykę žmonos ar vyrai ims skųsti kerštaudami, o įrodyti gautą žodinį sutikimą bus neįmanoma.
Numato trijų projektų paketo įgyvendinimą
Nepaisant pasipylusios kritikos, M. Danielė ir I. Pakarklytė Seimui ruošiasi pristatyti pasiūlymų paketą, kuriame bus koncentruojamasi į apsaugą nuo seksualinio smurto ir jo prevenciją.
Kaip teigia pasiūlymo autorės, paketą sudarančių trijų projektų įgyvendinimas bus vienas iš svarbiausių Laisvės frakcijos Seimo rudens sesijos prioritetų[2].
Pakete kovai su seksualiniu smurtu numatyti trys žingsniai: siūloma skirti biudžeto dalį specializuotoms paslaugoms nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatyta kurti palankesnę įstatyminę bazę – koreguoti Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl seksualinių nusikaltimų ir rengti rezoliuciją dėl seksualinių karo nusikaltimų Ukrainoje, kuri būtų skirta pasmerkti ir akcentuoti pagalbos aukoms būtinybę kaimyninėse šalyse ir Lietuvoje.
Siūlo pokyčius nes… per pastaruosius penkerius metus nebuvo atvejų, kuomet būtų kreipiamasi dėl privertimo lytiškai santykiauti
Pokyčių poreikį M. Danielė ir I. Pakarklytė grindžia dabartinio Baudžiamojo kodekso trūkumais: politikės pastebi, kad straipsnis apibrėžia privertimą lytiškai santykiauti, tačiau per pastaruosius penkerius metus nebuvo atvejų, kuomet būtų kreipiamasi pagal šį straipsnį.
Naujojo siūlymo autorių teigimu, Lietuvoje reikalinga sukurti visapusišką pagalbos sistemą asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, o tam, kad valstybė galėtų efektyviau pasirūpinti šiais asmenimis ir pasiūlyti kompleksines paslaugas, parlamentarės siūlo steigti specializuotus pagalbos centrus.
„Lietuvoje vis dar trūksta aiškios pagalbos sistemos nukentėjusiems, stokojame mokymų specialistams, kaip dirbti su seksualinį smurtą patyrusiais žmonėmis. Tam būtinos didesnės investicijos, tad planuojant 2023 m. biudžetą šiai sričiai reikia skirti daugiau lėšų ir kokybiško dėmesio. To ir sieksime“, – sako I. Pakarklytė.
Asmenys privalės „aiškiai“ išreikšti sutikimą seksui
Vienas iš kontraversiškai vertinamų politikių siūlymų apima seksualinės prievartos prevenciją. Laisvės frakcijos narės siūlo Baudžiamojo kodekso pakeitimus, numatančius atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi be aiškiai išreikšto savanoriško sutikimo.
Pasak I. Pakarklytės ir M. Danielės, seksualiniai nusikaltimai visuomenėje tebėra apipinti mitais ir polinkiu kaltinti auką – pavyzdžiui, traktuojama, kad seksualinis nusikaltimas nebuvo įvykdytas, jei nebuvo panaudotas fizinis smurtas, atkreipiamas dėmesys į neva provokuojančią aprangą ar elgesį.
„Situacija turi keistis. Turime suvokti, kad bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami be aiškiai išreikšto savanoriško sutikimo, yra nusikaltimas, ir kaltas yra smurtautojas – jokiu būdu ne auka. Baudžiamojo kodekso pakeitimai padėtų įtvirtinti šį suvokimą ir, tikimės, paskatintų drąsiau kreiptis pagalbos“, – teigia M. Danielė.
Apie seksualinį nusikaltimą, pasak vienos iš įstatymo paketo autorės I. Pakarklytės, praneša vos 1 iš 4 nukentėjusiųjų[3].
Negali įvardinti, kaip asmuo turėtų duoti „aiškų“ sutikimą užsiimti seksu
Vis dėlto, nei M. Danielė, nei I. Pakarklytė negali tiksliai įvardinti kaip asmuo turėtų duoti „aiškų“ sutikimą užsiimti seksu.
Galima įsivaizduoti beveik komišką situaciją, kai asmenys turi pasirašyti raštiškus sutikimus lytiškai santykiauti, o to nepadarius, žodiniais įsipareigojimais gali būti manipuliuojama.
Vis dėlto, politikės mano, kad sutikimo seksui davimas problemų kelti neturėtų.
„Tai tikrai pasirašyti nieko nereikia ir tikrai sutuoktinės, ir žmonos, jos yra moterys, ne gyvatės, kaip aš sakau, ir tikrai nebėgs visos Lietuvos moterys dabar savo vyrų skųsti. Tai nereikia tuo gąsdinti. Manau, tais atvejais, kada moterys kreipsis, sakys, kad mano laisvos valios ten nebuvo, vadinasi jos ten ir nebuvo. Ir teismas nagrinės“, – sako M. Danielė.
Seksualinio smurto įstatymų paketą Seimo narės pristatys kitą savaitę. Panašias korekcijas jau įgyvendino Švedija ir Islandija 2018 m., Graikija – 2019 m., Nyderlandai ir Danija – 2020 m., Slovėnija – pernai, o Ispanija pakeitimus atliko šią vasarą.
Seimo nariai į pasiūlymą žvelgia su humoru
Politikių pasiūlymas pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.
Sunkiai įsivaizduojama, kaip prieš sueitį asmenys vienas kitam turėtų duoti aiškiai išreikštą laisvanorišką sutikimą, o priešingu atveju, įvykius būtų galima traktuoti kaip nusikaltimą.
Toks scenarijus atrodo neįtikėtinas praktikoje. Tiek tarp susituokusių porų, tiek tarp nepažįstamų ar mažai pažįstamų asmenų: sutikimo davimas raštu atrodo neįmanomas, o žodžiu – niekaip neįrodomas.
Seimo nariai nors ir pritaria, kad lytiniams santykiams reikia abiejų partnerių sutikimo, nesupranta, kaip sutikimas turi būti duodamas ir tokį siūlymą vadina absurdišku.
„Čia blogai. Čia ir to suėjimo nebebus, jeigu reikės klausinėti, atsiklausti. Čia kažkoks formalumas. Į biurokratiją įvelia“, – teigia Seimo narys Valdemaras Valkiūnas[4].
Su humoru į kolegių pasiūlymą žvelgia ir Seimo narys Eugenijus Gentvilas:
„Žinau tą amerikonišką tradiciją, kad sutikimas balsu. O jeigu vienas iš partnerių nebylys, o jeigu abudu nebyliai?“
Poreikio tokiems pokyčiams nemato ir Seimo narė Agnė Širinskienė:
„Kada jau yra aišku, kada tą santykį galima turėti? Ką turi padaryti? Raštelį parašyti? – Man tai keista, kad kai kuriems kolegoms yra neaišku“[5].
Pasiūlymas vėl paskatino pasisakyti apie Stambulo konvenciją
Seimo narių diskusija apie seksualinį smurtą pasisakyti privertė didžiausius Stambulo konvencijos kritikus. Visuomenininkas Algimantas Rusteika savo poziciją išdėstė asmeninės feisbuko paskyros įraše.
Pasak A. Rusteikos, apie šią skandalingą direktyvą žinoma jau seniai, o balsavimas Europos Parlamente (EP), kuris numatytas jau netrukus, vyks „į vienus vartus“.
„Parlamente balsavimas bus į vienus – mūsų – vartus. ES Taryboje iš 27 šalių tam, kad sprendimas būtų nepriimtas, būtina balsavime „blokuojanti mažuma“. Reikia 4 ES narių balsų prieš – tą galime surinkti. Bet kita būtina sąlyga – balsuojančių PRIEŠ valstybių gyventojų skaičius turi būti 35 % viso ES gyventojų skaičiaus, t. y. nuo 447 mln. tai būtų 156 mln. Net jei PRIEŠ balsuotų visa prieš Stambulo konvenciją pasisakanti Vidurio ir Rytų Europa, t. y. Lietuva (2,5 mln.), Vengrija (9,5 mln.), Lenkija (38 mln.), Čekija (10,7 mln.), Slovakija (5,5 mln.), Bulgarija (7 mln.), net Latvija ( 2mln.), turėtume tik vos per 70 mln. PRIEŠ pasisakančių ES gyventojų, t. y. nei pusės reikalingo 156 mln. skačiaus,“ – feisbuke rašo A. Rusteika[6].
Visuomenininkas taip pat teigia, kad toks priverstinis spaudimas šalims taps tikra diktatūra.
„Direktyva įves į nacionalinę teisę „smurto pagal lytį“ sąvoką, kuri bus taikoma ir „socialinėms“ lytims. Joje numatyti ir bus privalomai įteisinti tokie nusikaltimai, kaip „priekabiavimas kibernetinėje erdvėje“, kas reiškia bet kokią paskelbtą „įžeidžiamą medžiagą“, darančią „psichologinę žalą“. Kitas nusikaltimas – „neapykantos kurstymas kibernetinėje erdvėje“, kada „viešai platinama kurstomoji medžiaga“. Už šias „veikas“ privalomai bus baudžiama realiu laisvės atėmimu atitinkamai 1 arba 2 metams. Įvedama senatis 5 ir 7 metams, t. y. mus pasodins atgaline data už praeityje pasakytus žodžius,“ – teigia A. Rusteika.
Primename, kad 2011 m. Europos Taryba Stambule priėmė Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo konvenciją[7].
Tai yra maždaug 30 puslapių tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja valstybes imtis sisteminių priemonių kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m., tačiau tam, kad dokumentas įsigaliotų, jį privalo ratifikuoti Seimas.
Konvencijos taip pat neratifikavo Bulgarija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Latvija, iš jos pasitraukė Turkija.
Šių metų kovo 9 d. parengtas EP ir Europos Tarybos direktyvos „Dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje“ projektas, dėl kurios artimiausiu metu bus balsuojama[8].
