ECB vadovė įspėja: konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina riziką infliacijai Europoje
Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad pasaulio ekonomika artėja prie pavojingos ribos. Jos teigimu, energijos tiekimas gali susidurti su staigiu trūkumu. Tai kelia rimtą grėsmę kainų augimui ir ekonominiam stabilumui.[1]
Kalbėdama Frankfurte, ji pabrėžė, kad konfliktas tarp Izraelio ir Irano sparčiai komplikuojasi. Pasak jos, tikimybė, kad situacija greitai stabilizuosis, mažėja. „Tikimybė, kad konfliktas greitai normalizuosis, mažėja“, – teigė ji.
Lagarde taip pat atkreipė dėmesį į tiesioginį poveikį energijos rinkoms. „Artėja dar vienas pavojingas momentas: pasaulinės naftos atsargos mažėja, o paskutiniai suskystintų dujų tanklaiviai, pakrauti Persijos įlankoje prieš karą, jau pasiekia savo tikslus, todėl tikrasis tiekimo sutrikimų poveikis dar tik pasijaus“, – sakė ECB vadovė.
Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis situaciją taip pat vertina griežtai. Jo teigimu, šis karas yra „didžiausia grėsmė pasauliniam energetiniam saugumui istorijoje“. Tuo metu naujausi duomenys rodo, kad euro zonos verslo nuotaikos smunka, o tiekimo trikdžiai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų.
Įmonės gali greičiau kelti kainas nei per ankstesnę krizę
Lagarde įspėjo, kad dabartinė situacija gali sukelti spartesnę infliacijos bangą nei po Rusijos invazijos į Ukrainą. Ji pabrėžė, kad verslas ir darbuotojai jau turi nesenos infliacijos patirties. Tai gali pakeisti jų reakciją į naują kainų šoką.[2]
„Jei naftos ir dujų kainos toliau kils, įmonių ir darbuotojų reakcija gali būti greitesnė nei praėjusį kartą“, – sakė ji. Ch. Lagarde lygina dabartinę situaciją su 2022 metų infliacijos šoku po Rusijos invazijos į Ukrainą. Anot jos, ši patirtis lemia, kaip greitai sąnaudos perkeliamos vartotojams.
Lagarde taip pat pridūrė, kad ankstesnė krizė paliko ilgalaikį poveikį. „Turime visai neseną aukštos infliacijos patirtį, kuri gali paveikti, kaip greitai kainos bus didinamos ir reikalaujama kompensacijų“, – teigė ji.
Ji priminė, kad 2022 metais infliacija euro zonoje buvo pasiekusi 10,6 proc. Tuo metu pagrindinė priežastis buvo energijos tiekimo šokas po Rusijos invazijos. Dabartinė situacija, nors ir švelnesnė, vis tiek kelia rimtą susirūpinimą.
ECB gali būti priverstas reaguoti, bet kol kas laukia
Lagarde pažymėjo, kad centriniai bankai negali tiesiogiai sumažinti naftos kainų. Dėl to jie paprastai nereaguoja į trumpalaikius energijos kainų šuolius. Palūkanų didinimas svarstomas tik tada, kai energijos kainos pradeda veikti visą ekonomiką.
„Jei energijos šokas laikomas ribotu ir trumpalaikiu, turėtų būti taikomas įprastas principas – į jį nereaguoti tiesiogiai“, – sakė ji. Anot ECB vadovės, palūkanų pokyčių poveikis pasireiškia tik po kelių mėnesių. Per tą laiką infliacija gali jau būti nuslūgusi.
Vis dėlto ji neatmetė griežtesnių veiksmų. „Jei infliacija nuolat viršys 2 proc. tikslą, atsakas turės būti pakankamai stiprus arba ilgalaikis“, – teigė Lagarde. Ji pridūrė, kad kol kas dar per anksti spręsti, kokių veiksmų reikės.
ECB kovo 19 dieną nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų ir paliko jas 2 proc. lygyje. Lagarde pabrėžė, kad situacija skiriasi nuo 2022 metų, tačiau sprendimai bus priimami pagal besikeičiančias aplinkybes.
