L. Kasčiūnas pristato migracijos griežtinimo paketą, kurio ašis yra valstybinės kalbos kriterijus
Opozicinės darbotvarkės pristatyme Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad pirmuoju numeriu teikiamas užsieniečių teisinės padėties pokyčių paketas, kurio esmė yra nuosekliai sustiprinti valstybinės kalbos vaidmenį migracijos politikoje ir įdiegti saugiklius ateičiai.
„Pirmuoju numeriu eina užsieniečių teisinės padėties pokyčių paketas. Tai, pirmiausia, jeigu taip trumpai, migracijos griežtinimo paketas, paremtas valstybinės kalbos kriterijų stiprinimu,“ – sakė L. Kasčiūnas.
Svarbiausias siūlymas – įvesti lietuvių kalbos reikalavimą tiems užsieniečiams, kurie po penkerių metų Lietuvoje nori pratęsti leidimą gyventi.
„Šiandien, jeigu tu esi Lietuvoje užsienietis, bet turi laikiną leidimą gyventi, dažniausiai jis išduodamas penkeriems metams, ir nori pratęsti leidimą gyventi, jokio reikalavimo valstybinės kalbos egzaminui nėra. Mes siūlome tai keisti ir, pagal Lietuvos nustatytą tvarką, įvesti tokį reikalavimą, tam, kad jau po penkerių metų gyvenimo čia, darbo čia, nes tai daugiausia galios darbo migrantams, tu turėtum būti išmokęs valstybinę kalbą tam tikru lygiu,“ – sakė politikas.
Politikas pabrėžė, kad kalbos kriterijus yra instrumentas integracijai, o ne formalus barjeras: „Tikime, kad šitas įstatymo projektas, mano požiūriu, sudėtų rimtus saugiklius į ateitį, valdant migracijos procesus.“
L. Kasčiūnas siūlo ribojimus migranų šeimoms ir griežtinti reikalavimus užsienio studentams
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į galiojančią Europos Sąjungos direktyvą dėl šeimos susijungimo po dvejų metų gyvenimo šalyje ir siūlo nacionalinius reikalavimus taikyti taip, kad prioritetas būtų darbo migracija ir integracija, o ne pasyvus gyventojų skaičiaus didinimas:
„Po dvejų metų gyvenimo užsienietis, nepaisant kokiu pagrindu, įgyja teisę į šeimos susijungimą, o tai reiškia, jis turi galimybę atsivežti savo artimuosius, šeimos narius. Ir natūralu, kad kai mums reikia migrantų, darbuotojų, suprantame, kad kai kuriais atvejais reikia, bet mums reikia darbuotojų, o ne gyventojų. Todėl siūlymas yra labai paprastas, kadangi tai yra Europos direktyvos reikalavimas ir tų dvejų metų negali padaryti penkeriais, negali padaryti dešimt, bet tu gali įvesti tam tikrus reikalavimus.“
Vienas tokių reikalavimų – kalbos slenkstis suaugusiems šeimos nariams, atvykstantiems pagal šeimos susijungimą. „Vienas iš reikalavimų, kurį siūlysime, suaugusiems šeimos nariams, reikalavimas dėl valstybinės kalbos, kurio lygį nustatytų Vyriausybė.“
Politikas taip pat mini vadinamą „amžinų studentų“ temą, kai atvykstama formaliai studijuoti, tačiau realus tikslas yra darbas. „Taip pat paliesime amžinos studentų problemą, kurie atvažiuoja į Lietuvą, galbūt ne tiek studijuoti, kiek dirbti. Ir daug kitų dalykų,“ – pridūrė L. Kasčiūnas.
Tikslas – daugiau kontrolės ir visuomenės saugumo, be papildomų biudžeto išlaidų
Anot L. Kasčiūno, siūloma kryptis nėra apie viešųjų lėšų didinimą, o apie reguliacinius sprendimus, reaguojančius į laikmečio aktualijas ir viešai identifikuotas problemas.
„Tikime, kad šitas įstatymo projektas sudėtų saugiklių į ateitį, labai rimtų saugiklių į ateitį, valdant migracijos procesus. O migracija yra toks reiškinys, kuris kelia daug visokių socialinių, kultūrinių problemų Vakaruose. Manau, mes sudėję saugiklius, kontroliuosime migraciją labiau ir tapsime saugesni.“
Paketas, pasak jo, būtų žingsnis priekin siekiant aiškesnių žaidimo taisyklių, kurios skatintų integraciją per kalbą, darbą ir atsakingą šeimos susijungimą.
„Siūlome sprendimus, kurie nereikalauja biudžetinių pajamų, tačiau leistų pradėti konstruktyvią diskusiją ir užtikrintų daugiau tvarkos,“ – akcentuoja L. Kasčiūnas.[1]
