Siūloma pataisa – socialinio teisingumo klausimas, o ne tik gimstamumo skatinimo priemonė
Ar valstybė pakankamai įvertina šeimas, kurios augina tris ir daugiau vaikų, ir savo kasdieniu pasirinkimu prisideda prie šalies demografinės ateities? Būtent šį klausimą kelia Seimo narės Ligitos Girskienės inicijuotas Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimas, kuriuo siūloma mažinti vaikų skaičiaus ribą, reikalingą antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. 77.lt paprašė parlamentarės pakomentuoti siūlomos pataisos tikslus, galimą poveikį gimstamumui bei tai, kiek šeimų realiai galėtų būti paliestos.
Nors viešojoje erdvėje tokie siūlymai dažnai siejami su gimstamumo skatinimu, pati parlamentarė atsargiai vertina galimybę prognozuoti konkretų statistinį efektą.
„Sudėtinga skaičiais prognozuoti, kaip mano inicijuotos įstatymo pataisos įtakotų gimstamumą šalyje. Ši priemonė labiau prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo šeimose, kurios augina daugiau vaikų.“ – teigė parlamentarė .
Pasak jos, daugiavaikės šeimos susiduria su ilgalaikėmis finansinėmis ir socialinėmis pasekmėmis, kurios ne visada tinkamai kompensuojamos.
„Daugiavaikėse šeimose vienas iš tėvų – dažniausiai motina – visą save atiduoda vaikų auginimui ir bent keletą ar keliolika metų iškrenta iš darbo rinkos. Šeima praranda dalį pajamų ir todėl sumažėja šeimos perkamoji galia. Vienas iš vaikus auginančių tėvų praranda ir dalį socialinių garantijų – nesikaupia pensija ir pan., todėl valstybė privalo ieškoti priemonių kaip tuos praradimus kompensuoti. Juk daugiavaikės šeimos prisideda prie komplikuotos šalies demografinės situacijos gerinimo.“ – pridūrė ji.
Anot parlamentarės, siūlomos pataisos nėra vien simbolinis gestas. „Mano pasiūlytos įstatymo pataisos yra tik viena iš priemonių, kuri galėtų paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų. Iš visuomenės reakcijos matau, kad pataisos tikrai yra aktualios.“ – sakė L. Girskienė.
Apie 40 tūkst. daugiavaikių šeimų – kokio masto pokytis planuojamas
Vertinant galimą pakeitimo mastą, L. Girskienė remiasi viešai skelbiamais statistiniais duomenimis. „Pagal viešai skelbiamus duomenis Lietuvoje yra apie 40 tūkst. šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų. T. y., apie 8-9 proc. visų vaikus auginančių šeimų Lietuvoje.“ – savo atsakyme teigė ji.
Šie skaičiai leidžia suprasti, kad kalbama apie reikšmingą visuomenės dalį. Nors nepateikiama detalesnė analizė, kiek iš šių šeimų šiuo metu nepatenka į antrojo laipsnio pensijos gavėjų ratą, akivaizdu, kad siūlomas pakeitimas galėtų paliesti dešimtis tūkstančių gyventojų.
Pasak politikės, kartu neišvengiamai kyla ir klausimas, ar tokio pobūdžio priemonė taps realia paskata šeimoms apsispręsti dėl didesnio vaikų skaičiaus, ar labiau bus suvokiama kaip valstybės pripažinimas ir kompensacija jau auginantiems tris ar daugiau vaikų.
Platesnės demografijos reformos ir siūlymas atleisti nuo GPM
Seimo narė pabrėžia, kad jos siūloma įstatymo pataisa nėra izoliuotas sprendimas. „Tai nėra pavienė iniciatyva. Seime ir valstybinėse institucijose vyksta diskusijos demografijos tema. Yra ieškoma priemonių, kaip spręsti katastrofišką demografijos situaciją Lietuvoje.“ – rašoma atsiųstame komentare.
„Ieškoma sprendimų dėl būsto prieinamumo didinimo jaunoms šeimoms, pertvarkoma teisinė bazė, reglamentuojanti darbo santykius, diskutuojama apie būtinybę peržiūrėti mokestinę sistemą šeimoms, auginantiems vaikus bei ieškoma sprendimų dėl finansinių paskatų šeimoms. Demografijos problemą būtina spręsti kompleksinėmis priemonėmis, nes pavienės priemonės neduos laukiamo rezultato.“ – tęsė L. Girskienė.
Kalbėdama apie mokesčių lengvatas, L. Girskienė laikosi aiškios pozicijos. „Vienareikšmiškai palaikyčiau įvairias mokestines lengvatas daugiavaikėms šeimoms. Esu registravusi iniciatyvą, kad vienas iš tėvų, kurie augina 3 ir daugiau vaikų, būtų atleistas nuo gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo kol jauniausias šeimos vaikas (įvaikis) sulauks pilnametystės. Palaikyčiau ir kolegų iniciatyvas.“ – nurodė ji.
Apibendrindama šeimos politikos situaciją Lietuvoje, ji pridūrė, kad Lietuvoje šiuo metu egzistuoja sisteminė problema.
„Mano nuomone, didžiausia dabartinės šeimos politikos spraga Lietuvoje yra ne pavienės priemonės ar išmokos, nors ir tai neprisideda prie problemų sprendimo, o sisteminio požiūrio trūkumas – šeimos politika vis dar veikia fragmentiškai, o ne kaip vientisa ilgalaikė strategija.
Problema yra ir tame, kad sprendimai dažnai priklauso nuo politinių ciklų, o ne nuo ilgalaikės demografinės strategijos. Nuosekliai šeimos ir demografijos politikai trūksta stabilumo ir prognozuojamumo. Politikos kryptys keičiasi su kiekvienais rinkimais ir tai neleidžia mums judėti pirmyn.“ – užbaigė politikė.
Zamarytė-Sakavičienė: kol negerbsime mamų, demografinės krizės neįveiksime
Tuo tarpu apie tai, kad gimstamumo problema nėra vien ekonomikos ar socialinių išmokų klausimas, prakalbo ir teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Jos teigimu, demografinė krizė pirmiausia yra prasmės ir kultūros krizė – finansinės paskatos gali turėti tik ribotą poveikį, jei visuomenė vaiką ima suvokti kaip naštą, o ne vertę.
Viceministrė akcentuoja, kad valstybė negali sukurti gyvenimo prasmės, tačiau gali sudaryti teisinę ir kultūrinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos religinė laisvė, tėvų teisės ir stiprinama santuokinė šeima kaip unikalų socialinį vaidmenį turintis vienetas. Jos įsitikinimu, būtina nuosekliai atkurti motinystės prestižą viešojoje erdvėje ir aiškiai parodyti, kad tai nėra antraeilis ar „privatus“ pasirinkimas.
„Turime viešai gerbti mamas ne mažiau, nei gerbiame politikus, verslo lyderius ar akademikus. Kai visuomenė iš tiesų vertins tuos, kurie dovanoja gyvybę – kai moteris galės didžiuotis motinyste – tada daugiau moterų jausis laisvos priimti tuos vaikus, kurių jos iš prigimties trokšta.“ – teigė K. Zamarytė-Sakavičienė.
Pasak K. Zamarytės-Sakavičienės, tik atkūrus pagarbą motinystei ir šeimai kaip vertybei, galima tikėtis ilgalaikių pokyčių demografijos srityje.
Siūloma iniciatyva nuo GPM atleisti auginančius 3 ir daugiau vaikų
L. Girskienė pernai metų birželį pateikė pasiūlymą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti naują mokesčių lengvatą daugiavaikėms šeimoms. Parlamentarė pasiūlė numatyti, kad vieno iš tėvų ar įtėvių pajamos nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu šeimoje auginami trys ar daugiau nepilnamečių vaikų[1].
Lengvata būtų taikoma iki jauniausio vaiko pilnametystės, su sąlyga, kad vaikai gyvena kartu su tuo iš tėvų, kuris ja naudojasi, o jos taikymui reikėtų pateikti šeimos sudėtį ir vaikų amžių patvirtinančius dokumentus. Pasiūlymo argumentuose pabrėžiama, kad tokia priemonė padėtų mažinti daugiavaikių šeimų finansinę naštą ir prisidėtų prie demografinių problemų sprendimo.
Be šios lengvatos, projekte taip pat numatyta patikslinti neapmokestinamų pajamų sąrašą. Siūloma aiškiau reglamentuoti, kad neapmokestinamos būtų:
- Darbdavio darbuotojo naudai mokamos gyvybės draudimo įmokos (atitinkančios nustatytas sutarties trukmės ir amžiaus sąlygas);
- Iki 350 eurų per metus neviršijančios papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokos;
- Pensijų įmokos į pensijų fondus, neviršijančios 25 proc. darbuotojo metinių su darbo santykiais susijusių pajamų.
Taip pat siūloma koreguoti stipendijų apmokestinimą, numatant, kad neapmokestinamos būtų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis mokamos stipendijos, tam tikros įmonių mokamos stipendijos studentams ir mokiniams (iki 2 500 eurų per metus, laikantis nustatytų sąlygų) bei stipendijos tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus pagal trišales sutartis.
