Įsipareigoti dėl 5 proc. BVP gynybai kol kas neskubama
Ar Lietuva ir po 2030-ųjų gynybai skirs daugiau nei 5 proc. BVP? Nors opozicija ragina jau dabar įtvirtinti ilgalaikį politinį susitarimą, valdantieji neskuba prisiimti tokių įsipareigojimų. Vieni ragina užtikrinti stabilų finansavimą, kiti įspėja, kad sprendimus turėtų diktuoti ne dokumentai, o besikeičianti geopolitinė situacija.
Šiuo metu Lietuva yra sutarusi iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP. Šios lėšos numatytos Lietuvos kariuomenės divizijos vystymui bei pasirengimui priimti Vokietijos brigadą. Šių metų biudžete gynybai suplanuota apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP[1].
Opozicija ragina susitarti, valdantieji kol kas delsia
Dauguma opozicinių partijų palaiko idėją jau dabar įtvirtinti ilgalaikį susitarimą dėl gynybos finansavimo. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuvai reikalingas aiškus partijų susitarimas, kuris užtikrintų gynybos politikos tęstinumą.
„Jeigu būtų tokia iniciatyva iš socialdemokratų arba bendrai kažkokia iniciatyva, tai tikrai ir palaikyčiau, ir dalyvautume, nes manome, kad yra poreikis ilgalaikiškesnio susitarimo dėl gynybos politikos“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pritaria pačiai idėjai, tačiau pabrėžia, kad susitarimas neturėtų apsiriboti vien finansavimo dydžiu.
„Pats sumanymas tikrai yra geras, (…) bet mes neturime suvesti gynybos susitarimo tarp politinių partijų tiktai į finansavimo lygį. Aš vis tik siūlyčiau galvoti apie susitarimą kaip turinio rėmus, kitaip tariant, per idėjas, per koncepcijas, ir iš to plauktų tam tikras finansinis poreikis“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu valdantieji naujų susitarimų iniciatyvos kol kas nerodo. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė pabrėžia, kad politikai turi reaguoti į realią situaciją, o ne iš anksto susisaistyti įsipareigojimais.
„Aš manau, kad protingi žmonės, esantys tiek vykdomojoje, tiek politinėje valdžioje, visada randa sprendimus, kurie reikalingi Lietuvai“, – BNS sakė O. Leiputė.
Ar vien susitarimo pakaktų?
Ne visi politikai įsitikinę, kad naujas partijų susitarimas užtikrintų ilgalaikį finansavimą. „Nemuno aušros“ atstovas Martynas Gedvilas mano, kad sprendimai turėtų būti priimami pagal tuo metu esančius valstybės poreikius ir geopolitinę situaciją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat tokį dokumentą vertina labiau kaip simbolinį.
Panašios nuomonės laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
„Jeigu tai būtų saugiklis, užtikrinantis, kad iš tiesų tai ir bus įgyvendinta, tai puiku, bet (…) kokį mes parlamentą turėsime po 2030 metų yra labai sunku pasakyti“, – BNS sakė V. Sinkevičius.
Tuo metu Prezidentūra ir Krašto apsaugos ministerija neatmeta, kad daugiau nei 5 proc. BVP gynybai gali prireikti skirti ir po 2030 metų. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad toks įsipareigojimas galėtų būti įtvirtintas tiek partijų susitarime, tiek Nacionalinio saugumo strategijoje.
Panašios pozicijos laikosi ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, net ir užbaigus dabartinius kariuomenės modernizavimo projektus, reikės išlaikyti naują techniką, infrastruktūrą ir didesnius kariuomenės pajėgumus, todėl ilgalaikis finansavimas išliks būtinas. Ministro teigimu, svarbiausia, kad susitarimai nevirstų vien deklaracijomis, o būtų įgyvendinami realiais sprendimais.
Per pirmąjį metų pusmetį panaudotas vos trečdalis biudžeto gynybai
Tuo tarpu praėjusią savaitę R. Kaunas, kalbėdamas apie ilgalaikį gynybos finansavimą, pabrėžė, kad svarbiausia ne tik susitarimai dėl ateities, bet ir efektyvus jau skirtų lėšų panaudojimas. Ministras reagavo į kilusias diskusijas po to, kai paaiškėjo, jog per pirmąjį šių metų pusmetį panaudota tik apie 30 proc. krašto apsaugai numatyto biudžeto.
Pasak R. Kauno, tokia situacija yra įprasta, nes didžioji dalis beveik 4,8 mlrd. eurų siekiančio gynybos biudžeto tradiciškai panaudojama antroje metų pusėje, kai vykdomi stambūs ginkluotės pirkimai, atliekami avansiniai mokėjimai ir finansuojami svarbiausi kariuomenės modernizavimo projektai. Anot ministro, likusios lėšos jau numatytos konkretiems pirkimams – pėstininkų kovos ir transporto mašinoms, dronų interceptoriams bei kitai karinei technikai.
Tuo metu premjeras M. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva ir toliau laikysis įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, tačiau kartu akcentavo, jog visuomenė turi aiškiai žinoti, kam panaudojamos milijardinės investicijos į šalies gynybą.
