Problema įsisiūbavo: kur palikti vaikus vasarą?
Neringos savivaldybėje įsiplieskė diskusijos dėl Juodkrantėje planuojamos papildomos vasaros darželio grupės finansavimo. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip techninis klausimas, tačiau realybėje jis palietė ir šeimų galimybes, ir savivaldybės biudžetą, ir politinius nesutarimus. Viena aišku – sprendimas, kuris patenkintų visus, kol kas nerastas.
Problema gana konkreti: Juodkrantėje veikia tik viena ikimokyklinio ugdymo grupė, o vasarą norinčiųjų ją lankyti atsiranda daugiau, nei ji gali priimti. Tai reiškia, kad dalis šeimų paprasčiausiai neturi kur palikti vaikų, nors poreikis yra akivaizdus ir kasmet pasikartojantis[1].
Vis dėlto antros grupės steigimas nėra paprastas sprendimas. Skaičiuojama, kad vien darbuotojų atlyginimams reikėtų apie 7,6 tūkst. eurų per mėnesį. Pridėjus kitas išlaidas, bendra suma išauga iki maždaug 8 tūkst. eurų kas mėnesį, o per visą vasarą siektų beveik 30 tūkst. eurų.
Pasiūlė „sprendimą“ – susimokėti po 516 eurų kas mėnesį
Praėjusių metų duomenys rodo, kad poreikis nėra teorinis – birželį darželį lankė 13 vaikų, o liepą ir rugpjūtį jų skaičius siekė po 15. Patalpos iš esmės leistų priimti iki 35 vaikų, jei būtų suformuotos dvi grupės, tačiau finansinė našta išlieka pagrindine kliūtimi.
Savivaldybės administracija pasiūlė sprendimą – nustatyti mėnesinį mokestį, susietą su bazinės socialinės išmokos dydžiu. Pagal šį modelį tėvams už vieną vaiką tektų mokėti apie 516 eurų per mėnesį. Tokia suma pasirinkta neatsitiktinai – ji turėtų padengti darbuotojų atlyginimus, jei grupėje būtų apie 15 vaikų.
Tačiau realybė parodė kitą vaizdą. Kai tėvams buvo pateiktas toks pasiūlymas, iš 13 šeimų sutiko tik keturios. Tai reiškia, kad net ir surinkus mokestį, jis nepadengtų visų išlaidų, o pati grupė greičiausiai net nesusiformuotų.
Galutinio sprendimo dar teks palūkėti
Politikų diskusijos dėl šio klausimo užsitęsė. Vieni siūlė mažinti kainą iki 5 ar net 3,5 BSI, kad paslauga būtų prieinamesnė šeimoms. Kiti kėlė klausimą, ar savivaldybė turėtų prisidėti prie išlaidų, jei dalis vaikų yra atvykę iš kitų miestų, nors buvo pabrėžta, kad nemaža dalis tėvų yra oficialiai deklaravę gyvenamąją vietą Neringoje.
Galiausiai komitetuose iš dalies pritarta kompromisiniam variantui – mažinti mokestį iki 5 BSI ir nustatyti minimalų vaikų skaičių, nuo kurio grupė būtų formuojama. Tačiau galutinis sprendimas dar laukia tarybos rankose, o kaip jis pasisuks – kol kas lieka atviras klausimas.
Sostinėje startuoja nauja paslauga kūdikius auginantiems tėvams
Tuo tarpu nuo rugsėjo sostinės darželiuose – pokyčiai. Penkiose Vilniaus ugdymo įstaigose planuojama atidaryti laikinosios priežiūros grupes kūdikiams iki vienerių metų. Kaip teigia vicemerė Donalda Meiželytė, ši iniciatyva skirta padėti tėvams lengviau suderinti darbą ir kasdienius įsipareigojimus, suteikiant galimybę trumpam patikėti kūdikį specialistams[2].
Pasak jos, net kelios laisvos valandos gali tapti svarbia pagalba šeimoms, ypač tais atvejais, kai vienas iš tėvų lieka vienas su mažamečiu vaiku.
Naujosios grupės bus kuriamos Vilkpėdės, Šeškinės, Karoliniškių, Lazdynų ir Žirmūnų darželiuose, išnaudojant dėl mažėjančio vaikų skaičiaus atsiradusias laisves patalpose. Kiekvienoje grupėje planuojama priimti iki šešių kūdikių, su kuriais dirbs bent du pedagogai ir padėjėjas, o aplinka bus pritaikyta mažųjų saugumui ir poreikiams.
Savivaldybė neatmeta, kad toks modelis gali plėstis, tačiau sprendimai priklausys nuo realaus tėvų susidomėjimo. Kol kas projekto kaina nėra aiški – ji paaiškės įvertinus konkrečių įstaigų pasirengimo mastą.
Tėveliai gali pasinaudoti kompensacija auklės paslaugoms
Nuo 2025 metų Lietuvoje pradėta mokėti nauja vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, siekianti 364 eurus per mėnesį už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas samdomos auklės. Ši parama skirta padėti tėvams lengviau derinti darbą ir vaikų auginimą bei greičiau sugrįžti į darbo rinką, tačiau ji mokama tik tiems, kurie faktiškai dirba[3].
Išmoka apskaičiuojama pagal bazinės socialinės išmokos dydį ir skiriama vienam iš tėvų, įtėvių ar globėjų, jei auklė dirba legaliai – pagal darbo sutartį arba individualią veiklą.
Vis dėlto ši pagalba turi aiškias ribas: išmoka neskiriama, jei vaiką prižiūri patys tėvai ar artimieji, taip pat jei ta pati auklė vienu metu rūpinasi daugiau nei penkiais vaikais (išskyrus vienos šeimos atvejį). Gavėjai privalo informuoti savivaldybę apie bet kokius pokyčius, galinčius turėti įtakos išmokai, pavyzdžiui, jei vaikas pradeda lankyti darželį ar nutraukiama priežiūros sutartis.
