Šiemet Kultūros paso vienam mokiniui skiriama suma kyla iki 14 eurų
Kultūros paso programa šiemet startuoja su didesniu finansavimu. Šių metų biudžetas siekia 5 mln. 196 tūkst. eurų – tai daugiau nei milijonu eurų daugiau nei pernai. Atitinkamai auga ir suma, kurią per metus gali išleisti vienas moksleivis: vietoj 11 eurų jam dabar planuojama skirti 14 eurų.
Tai reiškia, kad mokiniai galės dažniau ar įvairesnėse veiklose dalyvauti valstybės lėšomis – nuo spektaklių ir koncertų iki parodų ar edukacinių užsiėmimų. Šiuo metu sistemoje registruota beveik 350 tūkst. 1–12 klasių mokinių, galinčių naudotis šiomis lėšomis.
Paslaugų pasirinkimas išlieka platus – Kultūros paso kataloge siūloma daugiau nei 6000 skirtingų kultūrinės edukacijos veiklų. Finansavimas skiriamas kalendoriniams metams, todėl mokyklos ir mokiniai kviečiami nelaukti metų pabaigos ir planuoti iš anksto.
Nuo rugsėjo Kultūros pasu galės naudotis ir priešmokyklinio amžiaus vaikai
Šiemet programa plečiasi ir amžiaus prasme. Nuo 2026 metų rugsėjo į Kultūros paso sistemą bus įtraukti ir priešmokyklinukai. Skaičiuojama, kad tai papildomai palies apie 24 tūkst. vaikų.
Šiai naujai grupei iki metų pabaigos – nuo rugsėjo – planuojama skirti po 6 eurus. Tai mažesnė suma nei vyresniems mokiniams, tačiau pirmą kartą suteikiama galimybė kultūrines veiklas finansuoti dar iki pradinės mokyklos.
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pabrėžia ankstyvojo įsitraukimo svarbą: „Kultūros pasas – tai unikali ir jau pasiteisinusi priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose bei dalyvauti kitose edukacinėse kultūros veiklose. Matydami šios programos prasmę, dėjome visas pastangas, kad finansavimas augtų, o paslaugų prieinamumas plėstųsi. Labai svarbu kultūros pažinimo įpročius ugdyti nuo kuo ankstesnio amžiaus, todėl džiaugiamės, kad jau nuo šio rudens į kultūros atradimų kelionę galės leistis ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.“[1]
Tai rodo aiškų kryptingą siekį – kultūrinį ugdymą pradėti kuo anksčiau, o ne tik ruošiantis brandos egzaminams ar baigiant mokyklą.
Kultūros paso sistema atnaujinta, o lėšos jau pasiekė mokinių virtualias pinigines
Kad programos plėtra būtų įgyvendinta, Kultūros ministerija atnaujino Kultūros paso koncepciją ir, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, patvirtino naują administravimo bei finansavimo tvarką. Už programos administravimą atsakinga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Baigus teisinių dokumentų derinimą ir atnaujinus administravimo sutartis, papildomos lėšos jau pervestos į mokinių virtualias paskyras. Tai reiškia, kad techninių kliūčių naudotis sistema šiuo metu nėra.
Kultūros pasas per kelerius metus tapo viena iš nedaugelio valstybės finansuojamų priemonių, leidžiančių moksleiviams patiems rinktis kultūrines veiklas. Šiemet padidintas finansavimas ir įtraukiama nauja amžiaus grupė rodo, kad programa laikoma tęstine ir strategiškai svarbia, o jos plėtra planuojama ne tik trumpam laikotarpiui.
