Kultūros įstaigos paliktos likimo valiai
Spaudžiant energetikos krizei kultūros ir mokslo įstaigos jaučiasi paliktos likimo valiai – jos iki šiol nežino, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą. Pandemijos metu visiškai nusmukdytas kultūros sektorius vos pradėjo stotis ant kojų, tačiau ir vėl gavo per jas it botagu – kultūros organizacijos pareiškė nepajėgsiančios susidoroti su didžiule finansine našta dėl išaugusių elektros kainų ir augančio darbo užmokesčio, o dėl to gresia ir milžiniškos skolos. Nerimauja ir aukštojo mokslo įstaigos. Kai kurios iš jų dar vengia šildymo sezono pradžios, o kitos jau pamažu vežasi ir statosi saulės elektrines, tačiau vis tiek neslepia, kad šis laikotarpis yra kupinas neapibrėžtumo.
Parlamentaras, „valstietis“ Robertas Šarknickas praneša, kad Lietuvos muziejų asociacija jau išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad Lietuvos muziejų asociacijai priklausančios įstaigos jau esą išbandžiusios visas nuolatines ir kasdienines energijos sąnaudų taupymo priemones, kurios leidžia elektros suvartojimą sumažinti tik iki 10 proc., o tuo tarpu elektros kaina padidėjo keturiais ar net daugiau kartų.
Minimas asociacijos raštas buvo išsiųstas ir ministerijoms, tačiau šių atsakymai – nustebino.
„<…>. Štai Ekonomikos ir inovacijų ministerija be jokių išvedžiojimų pasakė, kad ministerijos kompetencijos srityje nėra atskirai numatyta priemonių, skirtų konkrečiai asociacijoms. Nė nebandyta bent kaip nors padėti spręsti situacijos. Va taip va – kapanokitės patys“, – ministerijos atsakymą komentavo R. Šarknickas[1].
O dar įdomiau, pasak R. Šarknicko, yra tai, kad pagrindinė institucija, turinti atstovauti tokias įstaigas – Kultūros ministerija, jokio atsakymo apskritai nėra pateikusi.
„Arba bent jau atsakymas nebuvo atsiųstas Seimo Kultūros komitetui“, – pabrėžė parlamentaras.
Užuot pasistengusi išgirsti kultūros įstaigų nuogąstavimus, pasak Seimo nario, Kultūros ministerija ir toliau kalba tik „gražiais skaičiukais“, pristatydama valstybės 2023 m. biudžetą, kuriame esą numatyta 8,7 mln. eurų kultūros įstaigų išlaidoms dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų ir prekių bei paslaugų pabrangimui amortizuoti. Toks papildomas finansavimas esą leis kelti ir kultūros bei meno darbuotojų atlyginimus net 18,7 proc.
Nemenki iššūkiai ir dėl darbuotojų
Lietuvos muziejų asociacija savo išplatintame pranešime taip pat nuogąstauja ir dėl nekonkurencingumo darbo rinkoje. Muziejų vadovai jau suka galvas, kaip išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kai daugumos Lietuvos kultūros įstaigų darbo užmokestis nesiekia nė bendrojo šalies vidurkio (2022 m. rugpjūčio mėn. jis siekė 1116,2 Eur į rankas).
„Esamą situaciją dar labiau apsunkina daugiau nei 20 proc. siekianti ir toliau tebeauganti infliacija. Kultūros įstaigos tampa absoliučiai nebekonkurencingos darbo rinkoje, palyginti su privačiuoju sektoriumi, ir vis labiau susiduria su specialiųjų kompetencijų praradimu, kai darbą palieka didelę patirtį specifinėse kultūros lauko srityse sukaupę aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Būtent dėl mažo darbo užmokesčio jauni, perspektyvūs specialistai nesirenka darbo kultūros įstaigose arba palieka darbus trumpuoju periodu“, – rašoma pranešime[2].
Asociacija atkreipė dėmesį, kad dėl tokios situacijos prarandami aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o tai gali turėti skaudžių pasekmių ateityje, kai kultūros sektorius paprasčiausiai neišlaikys esamos ir neužaugins naujos kultūros profesionalų kartos.
Padės tvarkytis su išaugusiais elektros įkainiais?
O štai ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė savo socialinėje feisbuko paskyroje ramina, kad jau kitų metų biudžete yra numatyta parama gyventojams ir verslui atsižvelgiant į energetinę situaciją Lietuvoje. Ministrė teigia, kad 2023-aisiais teigiamus atlyginimų pokyčius pajus ne tik mokytojai, gydytojai, valstybės tarnautojai, bet ir kultūros srities darbuotojai.
Anot A. Armonaitės, valstybė nenusigręš ir nuo gyventojų bei verslo – gyventojams esą bus kompensuojama dalis elektros ir dujų kainų, nebus taikomi mokesčiai centrinio būsto šildymo paslaugoms. Esą nebus pamirštas ir verslas, kuriam bus kompensuojamos elektros kainos ir atsiras galimybė automatiškai atidėti mokesčių mokėjimą.
Kultūros sektorius esą galėtų džiaugtis ir dar vienu „laimėjimu“ – greta to, kad galutinai buvo nuspręsta neribotą laiką viešbučiams taikyti sumažintą PVM tarifą, dar pusmetį jis bus taikomas ir restoranams, sporto klubams bei kultūros renginiams.
Kainos smogė ir aukštosioms mokykloms
Dvejonių dėl galimybių savarankiškai išsilaikyti ateinantį šaltąjį sezoną turi ir šalies aukštosios mokyklos. Universitetų rektorių konferencijos duomenimis, vien šiemet reikėtų maždaug 30 mln. eurų paramos iš Vyriausybės, nors žadama tik apie 7 milijonus[4].
Štai šildymo sezoną nusprendė atidėti Kaune įsikūręs Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kartu ieškantis ir sprendimų laisvame sklype statyti saulės jėgainių parką. Kaip teigė VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis, per metus universitetas sunaudoja maždaug 5 milijonus kilovatvalandžių, kas, skaičiuojant pusės euro įkainiu, jau sudarytų 2,5 mln. eurų.
Neapibrėžtą laikotarpį kiek ramiau pasitinka Kauno technologijos universitetas (KTU), ant studentų miestelio pastatų stogų įrengęs saulės elektrines. Pasak KTU departamento direktoriaus Svajūno Jakučio, pačių pasigaminama elektros energija sudaro beveik trečdalį, tačiau, anot jo, tai toli gražu nereiškia, kad universitetas gali ramiai laukti geresnių laikų.
Sąskaitos už elektrą aukštosioms mokykloms šiemet atsieis daugiau nei dvigubai lyginant su praėjusiais metais. Štai, jei pernai universitetai mokėjo 7 mln. eurų, tai šiemet net ir taupant gali tekti mokėti net daugiau nei 17 mln. eurų sumą.
„Vien išlaidos keturioms pagrindinėms kategorijoms – tai yra elektrai, šilumai, dujoms ir vandeniui – sudarytų beveik 30 milijonų eurų, nevertinant kitų išlaidų. Žinant universitetų plėtros perspektyvas, tam, kad auštosios mokyklos išliktų konkurencingos tarptautinėje erdvėje, tai būtina vertinti šitas išlaidas“, – teigė universitetų rektorių konferencijos komiteto pirmininkė Laima Matusevičienė[4].
