Kūčių burtai: šiaudas, malkos, batai ir kiti senieji Kūčių nakties spėjimai

Po Kūčių vakarienės seniau neskubėta keltis nuo stalo: atėjus burtų laikui, jaunimas spėdavo vestuves, šeimininkai – derlių, o visi kartu – ateinančių metų orus. Šioje Kūčių gido dalyje surinkome žinomiausius Kūčių burtus pagal Kauno tautinės kultūros centro (KTKC) ir etnologinės literatūros užrašus ir paaiškiname, ką kiekvienas reiškė.

Kūčių vidurnaktis laikytas palankiausiu metu spėti ateitį

KTKC aiškina, kad šventinio laiko išskirtinumą pabrėždavo pasakojimai apie nepaprastus dalykus, vykstančius Kūčių vidurnaktį: gyvuliai prabyla žmogaus balsu, o vanduo virsta vynu arba pasidaro saldus. Buvo tikima, kad tokiu sakraliu metu pasirodę ženklai, atlikti veiksmai ir ištarti žodžiai turi magišką galią. Todėl ypač jaunimas atlikdavo daug vedybinių burtų, o vyresnieji spėdavo orus ir ūkio sėkmę.

Vikipedijoje, remiantis etnologine literatūra, priduriama, kad vidurnaktį šuliniuose vanduo sekundei pavirsta vynu, kurio išgėręs žmogus tampa visažinis. Ateities spėjimų metas prasidėdavo dar advento pradžioje: Šv. Andriejaus dienos išvakarėse taip pat būta burtų, kuriuos Etninės kultūros globos taryba vadina panašiais į Kūčių spėjimus.

Šiaudas iš po staltiesės parodo gyvenimo ilgį ir vestuves

Stalas Kūčioms uždengiamas ant šieno, todėl populiariausias burtas – šiaudo traukimas. Kiekvienas nežiūrėdamas ištraukia po vieną šiaudą. KTKC užrašė tokias reikšmes:

Kas ištraukia	Koks šiaudas	Ką reiškia
Vyras	ilgiausias	ilgiausiai gyvens
Mergina	ilgas	senmergystę
Mergina	trumpas	greitas vestuves
Bet kas	storas	laimingą, sotų gyvenimą

Vikipedijoje nurodoma, kad ilgas šiaudas apskritai reiškė ilgą ir laimingą gyvenimą. Šeimininkas iš po staltiesės traukdavo ir grūdus: kokių javų grūdų po šienu būdavo daugiausia, tokie kitais metais geriausiai užderės, todėl jų ir sėdavo daugiau.

Vedybiniai burtai remiasi poriniu skaičiumi

KTKC paaiškina, kad vedybiniai burtai dažnai paremti poros, kaip dviejų žmonių sąjungos, simboliu: jaunuolis ves ar mergina ištekės, jei būrimo metu teks porinis objektų skaičius. Žinomiausi variantai:

Burtas	Kaip atliekama	Ženklas
Šližikų ar žirnių sauja	pasemti saują iš dubens ir suskaičiuoti	porinis skaičius – vestuvės
Malkos	vienu ypu atnešti glėbį malkų ir suskaičiuoti	porinis skaičius – vestuvės
Tvoros statiniai	apkabinti ar skaičiuoti statinius tamsoje	porinis skaičius – vestuvės
Batai	nežiūrint ištraukti batą iš krūvos	merginai vyriškas, vyrui moteriškas – santuoka
Šunų lojimas	išeiti į kiemą ir klausytis	iš kurios pusės loja – iš ten piršliai
Veidrodis ir vanduo	žiūrėti į veidrodį ar vandenį žvakės šviesoje	tikėta, kad galima išvysti būsimą sutuoktinį

KTKC priduria, kad gana sudėtingi ir „sielai pavojingi“ vedybiniai burtai buvo atliekami vidurnaktį dvasių ir velnių pamėgtose vietose – kryžkelėse, klojimuose. Būsimą sutuoktinį buvo galima ir susapnuoti, tačiau prieš miegą reikėdavo suvalgyti specialaus maisto.

Kūčių orai ir žvaigždės pranašavo derlių

Ūkininkams svarbiausia buvo sužinoti, kokie bus ateinantys metai. Vikipedijoje, remiantis etnologine literatūra, išvardyti tokie ženklai:

Ženklas Kūčių vakarą	Ką pranašavo
Žvaigždėtas dangus, žvaigždės susibūrusios į krūvas	derlingus metus, dėslias vištas, daug grybų
Smarkus vėjas	daug riešutų ir laukinių obuolių
Daug lietaus	gerus miežius
Daugiausia tam tikrų grūdų po staltiese	tų javų gerą derlių

KTKC rašo, kad šeimininkas Kūčių vakarą papurtydavo obelis, kad geriau derėtų, ir pabelsdavo į bičių avilius, kad bitės neštų daugiau medaus. Kai kur apeidavo laukus melsdamasis, kad Dievas saugotų juos nuo audrų. Vaismedžius apvyniodavo šiaudų grįžtėmis, per kurias buvo nusunkti virti žirniai.

Kūčių dieną buvo draudžiami triukšmingi darbai

Burtai buvo susiję ir su draudimais. Vikipedijoje nurodoma, kad Kūčių dieną buvo draudžiama malti, skaldyti malkas ir kulti, nes triukšmą keliantys darbai būsimą vasarą atneša audringus debesis su kruša. Žmonės stengėsi iki Kūčių užbaigti visus darbus. KTKC priduria ir kitą tikėjimą: po Piemenėlių mišių buvo skubama namo, nes pirmam parskubėjusiam visus metus geriausiai sekasi, o Rytų Aukštaitijoje važiuojant stengtasi išvirsti iš rogių – tai pranašavo gerus metus.

Šaukštas, rastas rytą atverstas, aiškintas skirtingai

Aukštaitijoje stalas nakčiai paliekamas padengtas, o šaukštai apverčiami kniūbsti. Vikipedijoje aprašyta, kad jei rytą šaukštą rasdavo atverstą, vienose vietose sakydavo, jog jo savininkas tais metais mirs (Širvintų rajonas), o kitose šeima džiaugdavosi, kad mirę artimieji jų nepamiršo (Alytaus rajonas). Pakruojo rajone šaukštą kniūbsčią dėdavo tam, kad visi ištisus metus būtų sotūs, o Varėnos rajone šaukštus surišdavo rankšluosčiu, kad vasarą ganomi gyvuliai neišsilakstytų.

Burtai tapo šeimos pramoga

KTKC pažymi, kad tiek Kūčių, tiek kitų kalendorinių švenčių maginėms praktikoms katalikų Bažnyčia niekada nepritarė ir stengėsi jas uždrausti, todėl ilgainiui burtai tapo tik smagia pramoga. Šiandien juos smagu išbandyti po vakarienės su vaikais ar draugais: užtenka šieno po staltiese, saujos žirnių ar riešutų ir krepšio batų prie durų. Šiaudų traukimui po staltiese patieskite švaraus šieno ar ilgų šiaudų (jų galima rasti turgavietėse ar gėlių parduotuvėse prieš šventes), o riešutų ar žirnių burtui pastatykite dubenį ant stalo krašto. Svarbiausia taisyklė – burti nežiūrint ir nesirenkant, kitaip, kaip sakydavo senoliai, burtai „neveikia“.

Paprasčiausias burtas	šiaudo traukimas iš po staltiesės
Vedybų ženklas	porinis skaičius
Derliaus ženklas	žvaigždėtas dangus, grūdai po staltiese
Draudžiama Kūčių dieną	malti, skaldyti malkas, kulti

Daugiau apie Kūčių vakarienės eigą ir stalo papročius rasite Kūčių gido apžvalgoje, o apie advento laikotarpio burtus ir draudimus – advento gide.