Humoras ar jumoras: kaip teisinga ir 5 humoro rūšys

„Turi gerą jumoro jausmą“ – tokį sakinį galima išgirsti ir perskaityti dažnai, tačiau taisyklingai sakoma ir rašoma humoras. Šiame straipsnyje trumpai paaiškinsime, kodėl taip yra, kas apskritai yra humoras ir kuo jis skiriasi nuo paprasto juoko, o tada aptarsime penkias humoro rūšis su pavyzdžiais, kurias atpažinsite kasdienėje kalboje, anekdotuose ir filmuose.

Humoras ar jumoras: kaip teisinga?

Bendrinėje lietuvių kalboje taisyklingas žodis yra humoras, su h raide. Iš jo kildinami ir kiti žodžiai: humoristas, humoristinis, humoreska. Forma jumoras yra dažna klaida. Ji atsirado dėl rusų kalbos įtakos, kurioje šis žodis tariamas su „ju“ pradžia, ir ilgai gyvavo šnekamojoje kalboje. Tačiau lietuvių kalboje tarptautiniai žodžiai, kilę iš lotynų kalbos su h, paprastai išlaiko h: harmonija, horizontas, humanizmas. Taip pat ir humoras.

Įdomu, kad lotyniškas žodis humor iš pradžių reiškė drėgmę, skystį. Senovės medicinoje buvo manoma, kad žmogaus būdą lemia kūno skysčių pusiausvyra, todėl žodis ilgainiui ėmė reikšti nuotaiką ir būdą, o vėliau – gebėjimą pastebėti ir parodyti, kas juokinga.

Atsiminti paprasta: jei žmogus yra humoristas, o ne „jumoristas“, tai ir jo jausmas yra humoro jausmas.

Kas yra humoras

Humoras – gebėjimas pastebėti ir parodyti juokingą gyvenimo pusę, dažniausiai be piktumo. Juokas yra reakcija, o humoras – būdas, kuriuo tą reakciją sukeliame. Humoras remiasi netikėtumu: tikimės vieno, o gauname kitą, bet tas kitas vis dėlto turi prasmę. Būtent šis „aha“ momentas ir prajuokina.

Humoras skiriasi nuo satyros ir sarkazmo. Satyra pašiepia ydas ir dažnai turi aiškų tikslą ką nors pakeisti, sarkazmas yra kandus ir gali įžeisti, o humoras paprastai šiltesnis: juokiamės kartu, o ne iš ko nors. Žinoma, ribos tarp jų nėra griežtos, ir tas pats posakis skirtingose situacijose gali skambėti labai skirtingai.

5 humoro rūšys su pavyzdžiais

Humoro rūšių galima išskirti daug, bet kasdienėje kalboje dažniausiai susiduriame su šiomis penkiomis.

1. Žodžių žaismas

Žodžių žaismas, dar vadinamas kalambūru, remiasi tuo, kad žodis turi kelias reikšmes arba skamba panašiai kaip kitas žodis. Lietuvių kalba tam labai dėkinga. Pavyzdys: „Kodėl medis toks geras mokinys? Nes rudenį jis turi daugybę lapų.“ Juokas kyla iš to, kad žodis „lapas“ reiškia ir medžio lapą, ir popieriaus lapą. Tokio humoro pilna anekdotuose vaikams ir mįslėse, nes vaikai labai mėgsta atrasti, kad žodis gali reikšti du dalykus.

2. Ironija

Ironija – kai sakome viena, o turime omenyje priešingai, ir abu pašnekovai tai supranta. Pavyzdys: lauke pila lietus, o kolega įeina permirkęs ir sako: „Puikus oras pasivaikščiojimui.“ Ironija veikia tik tada, kai klausytojas mato skirtumą tarp žodžių ir tikrovės, todėl rašytiniame tekste ją lengva suprasti klaidingai.

3. Absurdo humoras

Absurdas juokina tuo, kad pažeidžia logiką, bet daro tai rimtu veidu. Pavyzdys: „Mano šuo moka skaičiuoti. Paklausiau, kiek bus du plius du, – jis sulojo keturis kartus. Paklausiau, kiek bus šimtas plius šimtas, – jis išėjo pasivaikščioti.“ Absurdo humoras dažnas trumpuose anekdotuose ir memuose, kur netikėtas vaizdas pasako daugiau nei paaiškinimas.

4. Situacijų humoras

Situacijų humoras kyla iš to, kas nutinka, o ne iš to, kas pasakyta. Žmogus ieško akinių, kurie yra ant jo galvos, arba visa šeima išvažiuoja atostogų ir prisimena, kad pamiršo lagaminą. Tokį humorą visi atpažįsta, nes jis remiasi bendra patirtimi. Ant jo pastatyti daugelis kasdienių anekdotų, pavyzdžiui, apie šeimą, darbą ir kaimynus, ir dalis stand-up komedijos pasirodymų.

5. Saviironija

Saviironija – gebėjimas pasijuokti iš savęs. Pavyzdys: „Esu labai sportiškas žmogus – kasdien bėgu paskui autobusą.“ Saviironija dažnai laikoma brandžiausia humoro forma, nes ji niekam nepakenkia ir rodo, kad žmogus nebijo savo silpnybių. Ji labai padeda kalbant viešai: vienas šmaikštus sakinys apie save sumažina įtampą ir priartina klausytojus.

Kodėl humoras svarbus kasdienybėje

Humoras padeda ne tik linksmai praleisti laiką. Bendras juokas suartina žmones: pasidalytas juokelis darbe ar šeimoje sukuria jausmą, kad esame vienoje komandoje. Humoras padeda pažvelgti į nesėkmes iš šono ir lengviau jas priimti, o įtemptoje situacijoje šmaikšti pastaba gali sumažinti įtampą. Vaikams humoras yra ir kalbos mokykla: suprasdami žodžių žaismą, jie mokosi, kad žodis gali turėti kelias reikšmes, o mįslės ir anekdotai lavina vaizduotę. Tačiau humoras veikia tik tada, kai jis taiklus ir pagarbus. Juokelis, kuris prajuokina vieną žmogų, bet įskaudina kitą, gali sugadinti ir nuotaiką, ir santykius. Todėl svarbu ne tik mokėti juokauti, bet ir jausti, kada ir su kuo.

Kaip lavinti humoro jausmą

• Stebėkite. Daugiausia humoro slypi kasdieniuose dalykuose, kuriuos visi mato, bet niekas neįvardija.
• Skaitykite ir klausykite. Anekdotai, humoreskos ir komedijos padeda pajusti ritmą ir netikėtumo vietą.
• Nebijokite nepavykusių juokelių. Ne kiekvienas sakinys turi prajuokinti, svarbu bandyti.
• Atsižvelkite į auditoriją. Tas pats juokelis draugų rate ir darbo susitikime skamba skirtingai.
• Juokitės kartu, o ne iš kitų. Geras humoras suartina, o ne įžeidžia.

Taigi, kitą kartą rašydami apie žmogų, kuris moka prajuokinti, drąsiai rašykite, kad jis turi puikų humoro jausmą. O jei norite jį patikrinti praktiškai, užsukite į mūsų anekdotų skiltį.