Konkurencijos taryba pabrėžia neigiamą poveikį konkurencijai švietimo sektoriuje
Seimo siūlomos Švietimo įstatymo pataisos, kurios turėtų užtikrinti skaidresnį biudžeto lėšų naudojimą privačiose mokyklose, sulaukė Konkurencijos tarybos (KT) kritikos – esą jos gali priversti šias įstaigas kelti kainas ar net nutraukti veiklą[1].
KT, atlikusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto prašymu pateiktą pataisų vertinimą, paskelbė, kad siūlomas reglamentavimas – skirti biudžeto lėšas tik viešiesiems juridiniams asmenims – esą neigiamai paveiks konkurenciją švietimo sektoriuje. Anot KT, pelno siekiančios privačios mokyklos, tokios kaip uždarosios akcinės bendrovės ar mažosios bendrijos, netekusios finansavimo, gali būti priverstos didinti kainas.
„Jeigu dėl to kiltų sunkumų pritraukiant pakankamai mokinių, šios mokyklos būtų priverstos nebeteikti paslaugų ar itin sumažinti jų apimtis, todėl privačias mokyklas besirenkančioms šeimoms sumažėtų pasirinkimas“, – rašoma KT išvadoje.
KT taip pat pažymi, kad „biudžeto lėšos sudaro reikšmingą kai kurių nevalstybinių mokyklų pajamų dalį“, todėl finansavimo apribojimas gali turėti rimtų pasekmių. Be to, taryba užsimena, kad mokyklos galėtų pakeisti teisinę formą, tačiau tai nebūtinai išspręstų problemą:
„Dėl tokios alternatyvos pasekmių (pavyzdžiui, ribojimo panaudoti gautą pelną) dalis privačių mokyklų gali būti nebesuinteresuotos vykdyti veiklą.“
Bet ar KT pernelyg nesikoncentruoja į pelno siekiančių mokyklų interesus, užuot rėmus pataisų tikslą – skaidresnį biudžeto lėšų naudojimą?
Nors pataisomis siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą, KT kalba tik apie konkurenciją
Seimo siūloma Švietimo įstatymo pataisa numato, kad mokymo lėšos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms bei neformaliojo švietimo moduliams būtų skiriamos tik viešiesiems juridiniams asmenims, tokiems kaip viešosios įstaigos. Pelno siekiančios mokyklos finansavimo negautų, o tai, anot KT, gali sumažinti konkurenciją.
„Visos nevalstybinės mokyklos teikia mokamas paslaugas, todėl konkuruoja tarpusavyje tiek dėl finansavimo, tiek dėl tėvų ir mokinių pasirinkimo“, – teigia KT, pabrėždama, kad skirtingos teisinės formos neturėtų būti diskriminuojamos.
Tačiau pataisų rengėjai – Mišrios Seimo narių grupės nariai Artūras Zuokas, Vitalijus Šeršniovas ir „Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius – siekia kitokio tikslo: didesnio skaidrumo ir viešumo[2]. Projektas, registruotas 2024 m. gruodį ir turintis įsigalioti nuo 2026 m., skirtas užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos atsakingiau.
Kodėl KT taip aršiai priešinasi, jei tikslas – užkirsti kelią galimam lėšų švaistymui pelno siekiančiose mokyklose? Ar nevertėtų labiau remti skaidrumo, užuot gynus pelno siekiančias įstaigas?
KT nuo pat pradžių nepatiko privačias švietimo įstaigas galimai nuskriausiančios pataisos
Verta pažymėti, jog KT jau ne pirmą kartą kritikuoja šias pataisas – šių metų pradžioje taryba pateikė pirminį vertinimą, įspėdama apie konkurencijos ribojimą.
„Seimui siūloma įvertinti, ar pokyčiai yra būtini ir proporcingi siekiamiems tikslams, tarp kurių – skatinti biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą bei didinti privačių mokyklų veiklos viešumą“, – teigia KT.
Tačiau ar taryba iš tiesų rūpinasi švietimo sektoriaus interesais, ar tik stoja ginti pelno siekiančių mokyklų, kurios neretai sulaukia kritikos dėl didelių kainų ir ne visada skaidraus lėšų panaudojimo? Galbūt KT turėtų labiau galvoti apie mokinių ir jų tėvų interesus, o ne apie tai, kaip išsaugoti pelno siekiančių mokyklų galimybes?
