Užfiksuoti skandalingi vaistinių ir NT agentūrų susitarimai
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (KT) paviešino savo veiklos ataskaitą, kuri atskleidžia tiek institucijos efektyvumą, tiek kai kurių verslo sektorių skaudžias ir kontroversiškas realijas. Išsamioje, daugiau nei 60 puslapių ataskaitoje, institucija detaliai aprašė savo pasiekimus, atliktus tyrimus, išaiškintus konkurencijos pažeidimus ir nustatytas baudas.
2024 metais KT itin aktyviai tyrė konkurenciją ribojančius susitarimus. Vienas skandalingiausių buvo tarp „Capital Realty“ ir dar dvidešimties nekilnojamojo turto agentūrų. Šios agentūros susitarė taikyti klientams vienodą, ne mažesnį kaip 3 proc. komisinį mokestį. Dėl šio pažeidimo KT agentūroms skyrė daugiau nei 710 tūkst. eurų baudų. Daugiausiai – net 266 tūkst. eurų – skirta bendrovei „Capital Smart“.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad reguliarių susitikimų metu agentūros bendrai nustatinėjo ir kontroliavo kainų politiką, neleisdamos mažinti komisinius, taip faktiškai panaikindamos konkurenciją tarpusavyje. Drauge tai reiškė, kad vartotojai už brokerių paslaugas mokėjo brangiau.
Kitas reikšmingas išaiškintas pažeidimas palietė farmacijos rinką. Bendrovė „Giantera“, oficiali „Dr. Ohhira“ maisto papildų atstovė Lietuvoje, drauge su 19 platintojų, tarp jų vaistinių ir klinikų, net 7 metus neleido pardavinėti savo produktų pigiau, nei buvo nustačiusi pati tiekėja.
„Tiekėja stebėjo platintojų taikomas kainas, įspėdavo dėl sutartų kainų nesilaikymo, grasindavo sustabdyti prekių tiekimą. Patys platintojai taip pat stebėjo vieni kitų taikomas kainas ir, pamatę mažesnes, informuodavo „Gianterą“,“ – rašoma KT ataskaitoje[1].
Šio susitarimo dalyvėms buvo skirtos įspūdingos baudos, iš viso – daugiau nei 1,4 mln. eurų. Viena didžiausių baudų atiteko būtent „Gianterai“ – 398 tūkst. eurų.
Energijos sektoriuje – irgi fiksuoti pažeidimai: „Enefit“ skirta 86,5 tūkst. eurų bauda
KT išaiškino, kad „Iglu Tech“, gaminanti šilumos siurblius, kartu su ją kontroliuojančia bendrove „Unit Invest“, fiksavo perpardavimo kainas ir neleido platintojams konkuruoti tarpusavyje, taip išlaikydama aukštas produkcijos kainas vartotojams. Šis draudžiamas konkurenciją ribojantis susitarimas bendrovei ir jos kontroliuojančiai įmonei atnešė solidarią beveik milijono eurų baudą (909 tūkst. eurų).
Be to, nustatyta, kad elektros tiekėja „Enefit“ įvykdė pažeidimą elektros rinkoje. KT nustatė, kad bendrovė be išankstinio leidimo iš Konkurencijos tarybos, įsigijo kitam elektros rinkos dalyviui priklausiusius klientų portfelius. Tai reiškia, kad „Enefit“ perėmė konkurentų klientus neteisėtu būdu, o tai galėjo turėti reikšmingą poveikį elektros tiekimo rinkai ir konkurencijos sąlygoms.
Nors šis pažeidimas neprilygsta karteliniams susitarimams, jis vis tiek vertinamas kaip rimtas. „Enefit“ dėl šio pažeidimo buvo skirta bauda, kuri sumažinta 15 proc. iki 86,5 tūkst. eurų, kadangi pati bendrovė pripažino pažeidimą. Be to, bendrovė turėjo pateikti įsipareigojimus, kaip ateityje elgsis, kad būtų išvengta tokių situacijų.
Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad KT aktyviai stebėjo koncentracijų procesus. Vienas įsimintiniausių sprendimų buvo neleisti susijungti bendrovėms „Lit Egg“ ir Girelės paukštynui. Šis sprendimas buvo pagrįstas realia grėsme, kad susijungus įmonėms kiaušinių kainos Lietuvoje galėtų smarkiai išaugti dėl konkurencijos sumažėjimo.
KT nusprendė, kad „Delfi.lt“ ir „Lrytas.lt“ susijungimas kenkia informacijos prieinamumui
Dar vienas reikšmingas KT sprendimas 2024 metais – neleisti susijungti „Delfi.lt“ ir „Lrytas.lt“. KT nustatė, kad susijungus šioms žiniasklaidos priemonėms, yra žymiai sumažinama konkurencija tarp didžiųjų žiniasklaidos portalų, o tai savo ruožtu padidina vartotojų kaštus – daugiau turinio tampa mokamas, o pasirinkimo laisvė sumažėja.
77.lt primena, jog Estijos bendrovė „Ekspress Grupp“, valdanti „Delfi.lt“, be Konkurencijos tarybos leidimo buvo spėjusi įsigyti 100 proc. įmonės „Lrytas“ akcijų, valdančios portalą „Lrytas.lt“. Dėl šio Konkurencijos įstatymo pažeidimo bendrovei buvo skirta 140 460 eurų bauda.
Regionų administracinis teismas vėliau patvirtino, kad šis sprendimas buvo pagrįstas, o „Ekspress Grupp“ buvo įpareigota per pusmetį atkurti padėtį iki sandorio, t. y. parduoti vieną iš portalų.
Konkurencijos tarybos vertinimu, „Delfi“ ir „Lrytas“ yra vieni pagrindinių internetinės žiniasklaidos rinkos dalyvių Lietuvoje, kurie užėmė daugiau nei 40 proc. rinkos. O po įsigijimo ši dalis tapo dar didesnė – dvigubai lenkė artimiausią konkurentą pagal lankomumą, peržiūrų skaičių ir vartotojų praleistą laiką.
Konkurencijos taryba nustatė, kad pagrindinis sandorio tikslas buvo pašalinti konkurencinį spaudimą ir sudaryti sąlygas „Delfi.lt“ padidinti pajamas – sumažinus nemokamo turinio kiekį ir pakėlus mokamo turinio kainas. „Lrytas.lt“ po įsigijimo taip pat pradėjo apmokestinti reikšmingą dalį turinio.
Jų susijungimas apribojo naujų rinkos dalyvių galimybes ir iškreipė informacijos srautus. Tokia situacija yra tiesiogiai priešinga viešajam interesui – demokratinėje visuomenėje informacijos įvairovė yra kertinė vertybė.
KT pranešė apie naują funkciją – skaitmeninių rinkų stebėseną
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nuo 2025 metų KT pradėjo vykdyti naują funkciją – skaitmeninių rinkų priežiūrą. Tai reiškia, kad institucija atidžiau stebės interneto platformų ir paieškos sistemų veiklą. KT darbuotojai pradėjo naudotis pažangiais dirbtinio intelekto įrankiais, kurie leis operatyviau ir tiksliau išaiškinti konkurencijos ribojimus skaitmeninėje erdvėje.
KT pabrėžė, kad kiekvienas euras, skirtas institucijos veiklai iš valstybės biudžeto, atnešė 5,7 euro tiesioginės ekonominės naudos vartotojams. Vidutiniškai kasmet per 2022–2024 m. KT veikla suteikė net 17,5 mln. eurų naudos Lietuvos vartotojams. Ši ekonominė nauda skaičiuojama remiantis žala, kurios vartotojai būtų patyrę, jei nebūtų išaiškinti antikonkurenciniai veiksmai.
Be to, pabrėžiama, jog praėjusiais metais KT sėkmingai bendradarbiavo su viešaisiais subjektais, įskaitant ministerijas. Net 80 proc. institucijos rekomendacijų dėl teisės aktų buvo įgyvendintos, taip išvengiant galimų konkurencijos ribojimų.
Vienas iš svarbiausių teisminių laimėjimų buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta, kad notarai vykdo ūkinę veiklą, todėl jų susitarimai riboti konkurenciją laikomi neteisėtais.
Institucijos ateities planuose yra ne tik aktyvi konkurencijos priežiūra, bet ir skaitmeninių rinkų reguliavimas, dar aktyvesnė šviečiamoji veikla bei nuolatinis dialogas su verslu. KT taip pat pabrėžia būtinybę stiprinti institucijos pajėgumus, kad būtų galima profesionaliai spręsti vis sudėtingėjančius rinkų reguliavimo klausimus.
