<h2>Ekstremalūs orai nesitraukia</h2>
<p>Vasarai pasibaigus, ekstremalūs ir pavojingi orai neskuba trauktis iš Europos. Alinančiai kaitrai nurimus, dabar žemynui nagus rodo ir kitos gamtos stichijos, keliančios ne mažesnį pavojų visai aplinkai ir, žinoma, žmogui.</p>
<p>Ispaniją neseniai sukrėtė didžiulė tragedija, kai neregėto stiprumo kruša pareikalavo mažos mergaitės gyvybės. Dešimtys žmonių patyrė rimtų sužalojimų, o automobilių ar namų apgadinimo atvejų – tūkstančiai[1]. </p>
<p>Katalonijos meteorologijos tarnybos duomenimis, vienos krušos kritulių skersmuo siekė net 10 cm. Tai didžiausia nuo 2002 m. regione iškritusi kruša.</p>
<p>Po ypač karštų vasaros orų, rekordinių sausrų ir gaisrų, mirtina kruša sėja dar didesnę paniką dėl vis sunkiau prognozuojamų oro sąlygų.</p>
<p>O ateinantiems mėnesiams meteorologai taip pat nieko gero nežada. Dabar prognozuojama, kad prie Ispanijos žemyninės dalies gali priartėti atogrąžų ciklonas, panašus į tuos, kurie sukelia didžiules audras prie JAV, Floridos krantų[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zhang-kenny-pahwqq2sfu0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kruša Ispanijoje pareikalavo vaiko gyvybės</h2>
<p>Ispanijoje neseniai fiksuota nesuvokiamo stiprumo stichija. Kaip jau minėta, Ispanijos šiaurės rytuose per audrą iškritęs didžiulis krušos gabalas užmušė mažą mergaitę.</p>
<blockquote>
<p>20 mėnesių vaikas mirė po to, kai jam į galvą smogė milžiniškas ledo gabalas. Į mergaitę pataikė maždaug 4 cm skersmens, apelsino dydžio ledo kamuolys[3].</p>
</blockquote>
<p>Nors mažylė buvo skubiai nugabenta į vietos ligoninę, trečiadienio rytą dėl sunkios galvos traumos mirė.</p>
<p>Dar apie 50 žmonių pranešė apie rimtus sužalojimus: vieniems sumušta galva, kiti patyrė sudėtingus kaulų lūžius. Pranešama, kad krentantis ledas sužeidė maždaug 50 žmonių.</p>
<p>Staiga kilusi audra griovė stogus, nutraukė elektros laidus, daužė langus ir automobilius[4]. Pranešama, kad ugniagesiai gelbėtojai sulaukė daugiau nei 40 iškvietimų tiek dėl pagalbos sužeistiesiems, tiek dėl žalos pastatams, elektros instaliacijai ir kitam turtui.</p>
<blockquote>
<p>„Kruša krito tik 10 minučių, bet tai buvo 10 minučių siaubo", – vietos radijui sakė Katalonijos La Bisbal de l'Empordà miesto tarybos narė Carme Vall.</p>
</blockquote>
<p>Ledo keliami pavojai dar nesibaigė. Ispanijos meteorologai teigia, kad keliose Katalonijos vietovėse tebegalioja aukšto lygio pavojaus signalas dėl pavojingų orų, įskaitant didesnę nei 2 cm. krušą, daugiau nei 25 metrų per sekundę vėją ir tornadus.</p>
<p>Tuo tarpu turistų pamėgtoje Katalonijos sostinėje Barselonoje šiuo metu galioja oranžinis pavojus arba didelė rizika dėl smarkaus lietaus.</p>
<p>Remiantis Katalonijos meteorologijos tarnybos duomenimis, kruša gali iškristi ištisus metus, tačiau dažniausiai ji fiksuojama kovo-rugsėjo mėnesiais.</p>
<h2>Ispanija gali sulaukti tropinio ciklono</h2>
<p>Rekordinė kruša, vėjai ir numatomas smarkus lietus nėra vienintelis pavojus, su kuriuo artimiausiomis savaitėmis gali susidurti Ispanija.</p>
<p>Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis uraganų centras nurodo 70 proc. tikimybę, kad atogrąžų ciklonas, kuris galimai pasieks ir Ispaniją, susiformuos artimiausiomis dienomis[5].</p>
<p>Modeliai rodo, kad jis lėtai judės į šiaurės rytus, paskui pasuks į rytus ir judės greičiau, įgaudamas maksimalų intensyvumą. Netrukus jis gali įgauti 1 kategorijos uragano požymių.</p>
<p>Jei ciklonas priartėtų prie Ispanijos ar net pasiektų Pirėnų pusiasalį, visoje šalyje greičiausiai būtų jaučiamas stiprus vėjas, galimai kiltų plataus masto audros.</p>
<p>Jei ciklonas judėtų šalies šiaurės vakarų pakrantės link, prognozuojama, kad jis sukeltų stiprų nuolatinio pietų vėjo uraganą.</p>
<p>Tai nebūtų pirmoji atogrąžų audros sistema, paveikusi Pirėnų pusiasalį. 2005 m. uraganas Vincas į Ispaniją kaip tropinė audra įžengė per Kadiso įlanką. 2018 m. beišsikvepiantis uraganas Leslie taip pat pasiekė Ispaniją kaip ciklonas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/designecologist-mww59wikxuk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kruša gali būti viena pavojingiausių oro stichijų</h2>
<p>Kruša dažniausiai fiksuojama smarkios perkūnijos metu. Tuomet kruša gali trukti neilgai, tačiau gali būti labai smarki.</p>
<p>Ji gali įlenkti transporto priemones, išdaužyti langus ir sugadinti stogus, o kai kuriais atvejais, net sukelti pavojų žmogaus gyvybei[6].</p>
<p>Kruša susiformuoja, kai perkūnijos audros sraute esantys peršalę vandens lašeliai pradeda stingti ant kondensacijos branduolio. Peršaldytų lašelių temperatūra yra žemesnė nei užšalimo (0 °C), tačiau jie vis dar yra skystos būsenos.</p>
<p>Susilietę su besiformuojančia kruša, jie užšąla ir didėja. Didėjančią krušą ore išlaiko audros pakilimo srovė, kol ji tampa per didelė ir per sunki, kad pakilęs vėjas ją išlaikytų aukštyje.</p>
<p>Tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos gali padaugėti rekordinių krušos atvejų. Dar 2021 m. moksliniame žurnale „Nature" paskelbtame straipsnyje, Berno universiteto, Naujojo Pietų Velso universiteto ir Karlsrūhės technologijos instituto mokslininkai nagrinėjo klimato kaitos poveikį krušai[7].</p>
<blockquote>
<p>Tuomet nustatyta, kad šiltėjantis klimatas tik pagerins sąlygas krušai susidaryti. Tuomet galime matyti ir daugiau rekordinių audrų.</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, nors dėl klimato kaitos kruša greičiausiai bus stipresnė, tai nebūtinai reiškia dažnesnes gamtos išdaigas: krušai susidaryti reikia tam tikrų specifinių sąlygų.</p>
<p>Manoma, kad krušos dažnis labiausiai padidės Australijoje ir Europoje, bet sumažės Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.</p>
<p>Šiuo metu krušos rekordas priklauso Argentinai. 2018 m. vasario 8 d. Villa Carlos Paz, kurortiniame mieste į vakarus nuo Kordobos, iš dangaus iškrito maždaug 18,8 cm. – 23,6 cm. dydžio milžiniški ledo gabalai. Audra miestą užklupo staiga, o dėl iškritusio ledo dydžio mokslininkai vėliau šį reiškinį priskyrė „milžiniškos“ krušos kategorijai.</p>
