Kroatijos prezidentas kritikuoja Izraelio valdžios veiksmus Gazoje, savo šalyje nenori garbinti svetimos valstybės vėliavos
Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius pareiškė, kad nepalaiko Izraelio dėl jo atsakomųjų veiksmų Gazoje ir kritikavo Izraelio vėliavos demonstravimą savo šalyje.
Primename, kad Izraelis paskelbė karą teroristinei organizacijai „Hamas“ dar praėjusį sekmadienį, praėjus dienai po to, kai grupuotės kovotojai prasiveržė į Izraelį ir nužudė daugiau kaip 1400 žmonių, kai kuriuos paimdami įkaitais.
Atsakant į tai, Izraelis rengia atakas Gazoje. Dėl to, savo namus Gazos Ruože chaose paliko daugiau nei vienas milijonas gyventojų, o apšaudymo metu žuvo mažiausiai 2 670 žmonių, nuo žemės buvo nušluoti ištisi miesto rajonai.
Kroatijos prezidentas Z. Milanovičius atkreipė į tai dėmesį, pabrėžęs, kad dėl Izraelio atsakomųjų smūgių Gazos Ruože žūsta nekalti civiliai.
Jis taip pat sukritikavo Kroatijos užsienio reikalų ministerijos sprendimą iškelti Izraelio vėliavą prie savo pastato ir taip išreikšti solidarumą su šia šalimi. Tai jis pavadino „idiotišku žingsniu“.
„Su visa mano užuojauta Izraeliui, kurią, deja, jie prarado per 15 minučių, Kroatijoje nėra vietos kitoms vėliavoms, išskyrus griežtai reglamentuotas situacijas. Visiškai pasmerkiau „Hamas“ žudynes, netgi išreiškiau pasibjaurėjimą ir pasibaisėjimą jomis, tačiau teisė į gynybą neapima teisės į kerštą ir civilių žudymą“, – sakė Z. Milanovičius[1].
Kroatijos prezidento teigimu, jis net savo darbo kabinete nuleis Europos Sąjungos (ES) ir NATO vėliavas žemiau Kroatijos vėliavos, taip rodydamas, kad jos nėra vienodai svarbios ir todėl neturėtų būti kabinamos tame pačiame lygyje.
Dėl Kolumbijos paramos Gazai – vieši ginčai socialiniuose tinkluose ir gresiantis diplomatinis konfliktas
O Kroatijos prezidento pasisakymai – ne vienintelis kritiškas Izraelio valdžios veiksmų Gazoje įvertinimas. Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro ir Izraelio valdžia dėl Lotynų Amerikos šalies palaikymo palestiniečiams net įsivėlė į didžiulį diplomatinį konfliktą.
Kolumbijos prezidentas G. Petro paskelbė ketinantis siųsti humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui ir viešai pasmerkė Izraelio atakas prieš civilius bei Gazoje šiuo metu vykdomą genocidą.
Jis pabrėžė, kad sistemingi išpuoliai prieš civilius gyventojus turi būti sustabdyti, o tarptautinės teisės turi laikytis net Izraelis[2].
Į tai nedelsiant sureagavo Izraelio užsienio reikalų ministras, tviteryje atsakydamas jam, kad Izraelis nusprendė sustabdyti saugumo priemonių eksportą į Kolumbiją. Protestuodamas prieš G. Petro pareiškimus, Tel Avivas taip pat išsikvietė Kolumbijos ambasadorių.
Tačiau Kolumbijos vadovas neatsitraukė ir atsakė, kad net jei turės sustabdyti diplomatinius santykius su Izraeliu, taip ir padarys.
„Mes neremiame genocido. Kolumbijos prezidentas nebus įžeidinėjamas“, – atsakė jis.
Šis ginčas tarp Kolumbijos ir Izraelio valdžios atstovų greitai išplito, į jį įsitraukė vis daugiau pareigūnų, o pasisakymai tapo vis aštesni.
Viename iš savo įrašų, Kolumbijos prezidentas G. Petro apkaltino Izraelio gynybos ministrą Yoavą Gallantą ir pareiškė, kad jis apie Gazos gyventojų naikinimą kalba panašiai, kaip naciai kalbėjo apie pačius žydus[3].
Kolumbija net pareikalavo, kad Izraelio ambasadorius išvyktų iš šalies: Kolumbijos užsienio reikalų ministras Alvaro Leyva pareiškė, kad pasiuntinys iš Izraelio Gali Daganas turėtų mažų mažiausiai atsiprašyti ir išvykti po to, kai šis sukritikavo G. Petro pasisakymus, apkaltino G. Petro neva išreiškus paramą „Hamas“ teroristų vykdomiems žiaurumams, kurstant antisemitizmą ir keliant grėsmę Kolumbijos žydų bendruomenei.
G. Daganas socialiniuose tinkluose aktyviai ragino Kolumbijos vadovą „pasmerkti teroristinį išpuolį prieš nekaltus civilius gyventojus“, turėdamas omenyje siaubingas žudynes Izraelyje. Tačiau G. Petro atšovė, kad terorizmas yra „nekaltų vaikų žudymas ir Palestinoje“.
Tada G. Daganas pakvietė G. Petro aplankyti Holokausto memorialą Jeruzalėje ir Aušvico koncentracijos stovyklą, o Kolumbijos prezidentas atkirto, kad mato, kaip visa tai „yra kopijuojama Gazos Ruože“.
Iš karto po išpuolio Izraelyje Kolumbijos užsienio reikalų ministerija paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė terorizmą ir išpuolius prieš civilius gyventojus, įvykdytus Izraelyje, išreiškė solidarumą su aukomis. Tačiau dabar šis pareiškimas panaikintas, o naujoje žinutėje terorizmas nėra minimas.
Dedamos tarptautinės pastangos apsaugoti civilius Gazos Ruože
Kitos Lotynų Amerikos šalies Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu ir paragino sukurti humanitarinės pagalbos koridorių, kuris padėtų vietos gyventojams.
Venesuelos vadovas pasmerkė tai, ką jis pavadino „beatodairiškomis Izraelio atakomis prieš civilius gyventojus, dėl kurių žuvo ir buvo sužeista tūkstančiai žmonių“ ir kurios, pasak jo, peržengė „pagarbos tarptautinei humanitarinei teisei ribą“[4].
N. Maduro paskelbė, kad jo šalis per kelias dienas atsiųs Gazai daugiau kaip 30 tonų humanitarinės pagalbos. Jis taip pat sakė, kad apžvelgė tokių šalių kaip Kinija ir Egiptas, iniciatyvas sušaukti pasaulinę konferenciją dėl taikos ir tarptautinio teisėtumo atkūrimo.
Įtampos Artimųjų Rytų klausimu pasisakiusi Kinija teigė, kad Izraelio veiksmai Gazos Ruože „peržengė savigynos ribas“ ir Izraelio vyriausybė turi „nutraukti kolektyvinę bausmę Gazos gyventojams“.
Savo ruožtu Egiptas sekmadienį pranešė planuojantis surengti viršūnių susitikimą, skirtą aptarti „Palestinos klausimo ateitį“.
Egiptas kontroliuoja Rafos sienos kirtimo punktą – vienintelį Izraelio nekontroliuojamą praėjimą į Gazos ruožą ir iš jo, kuris nuo antradienio, po trijų Izraelio oro antskrydžių, yra uždarytas. Dėl to palestiniečiai ir užsieniečiai negali pabėgti iš Gazos, o pagalbos sunkvežimiai, vežantys krovinius į Gazą, laukia El Ariše, esančiame už 50 kilometrų.
Izraelio kariuomenės duomenimis, šiuo metu šimtai tūkstančių palestiniečių Gazos Ruože vis dar nepaiso raginimų evakuotis, o į pietinę teritorijos dalį pasitraukė kiek daugiau nei 600 000 žmonių.
