Prokuratūra klimpsta į skolas, o apie didesnį finansavimą kol kas tylima
Prasta situacija šalyje, panašu, neaplenkė ir Lietuvos prokuratūros. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė viešai išklojo visą tiesą apie nepavydėtiną prokuratūros būklę ir dėl to kaltina nepakankamą finansavimą. Pasirodo, pinigų trūksta viskam: nuo galimybės suteikti konkurencingus atlyginimus iki griūvančių pastatų remonto bei dylančių prokuroro mantijų pakeitimo naujomis.
Apie nepavydėtiną padėtį Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė kalbėjo nuotoliniame susitikime su socialdemokratų Seimo frakcijos nariais. N. Grunskienė skundėsi, jog prokurorai masiškai palieka tarnybą, nes nebepakenčia darbo sąlygų, o likę dirbti apie darbui su slaptais dokumentais reikalingą įrangą tegali tik pasvajoti. Ji negailėjo karčios kritikos politikams[1]:
„Kas antrame politikų pasisakyme pabrėžiamas viešasis interesas ir prokurorų pareiga jį ginti. Prokuratūra yra viena svarbiausių valstybės institucijų. Todėl matant projektus, kuriuose prokuratūra traktuojama kaip mažareikšmis juridinis vienetas, kyla klausimas, ar tokiais sprendimais, kuriais akivaizdžiai silpninama viena svarbiausių valstybės institucijų, nėra pažeidžiamas viešasis interesas.“
Iš tiesų, bloga prokuratūros finansinė padėtis nėra naujiena – su lėšų stygiumi ši įstaiga susiduria ne pirmus metus. Bet pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario socialdemokrato Juliaus Sabatausko, „paprastai lėšos baigiasi lapkričio antroje pusėje – o šiemet jau spalį prokuratūra turi virš 650 tūkst. eurų skolos. Kyla klausimas, ko siekia Teisingumo ministerija, blogindama prokuratūros padėtį, kokie čia motyvai?“
Karčių žodžių dabartinei situacijai negailėjo ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, įžvelgęs valdžios nepasitenkinimą:
„Iš Vyriausybės – nulis dėmesio, generalinė prokurorė priversta rūpintis griūvančiais stogais… Svarstau: ant kokios nuospaudos prokuratūra užmynė, kad dabartinė valdžia bando atkeršyti? Gal dabartinė prokuratūra tiesiog gerai dirba?“
Kylant teisėjų atlyginimams prokurorai lieka užmiršti
Situacija vis labiau blogėja ne tik dėl sparčiau augančių skolų, bet ir dėl nenoro kelti atlyginimus. Štai įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimams ir jų koeficientams, atotrūkis tarp atitinkamos grandies teisėjų atlyginimų ir prokurorų atlyginimų taps dar didesnis nei iki šiol. O prokurorai ir taip vis dažniau nusprendžia palikti savo darbą.
N. Grunskienė įsitikinusi, jog nekylančios algos ir akivaizdus skirtumas tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimų „taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje“ reiškiniu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė atkreipė dėmesį, jog susidaro paradoksali situacija – iš prokuratūros tikimasi ir reikalaujama, kad atitiktų tokius pačius aukštus standartus kaip teisėjai, bet pastarieji gauna lėšų, o prokuratūra lieka užmiršta. Politikė išpeikė valstybės tarnybos reformą, tikindama, kad siūlymai neatitinka realybės ir parodo jų rengėjų nekompetenciją:
„Maža to, valstybės tarnybos reformos rengėjai net nesusipažinę su įstatymais ir nežino, kad prokurorai senų seniausiai nebe statutiniai pareigūnai. Be to, reformos rengėjai Vyriausybėje atvirai ignoruoja europines ir tarptautines rekomendacijas.“
Generalinė prokurorė taip pat antrino D. Šakalienei, sakydama[2]:
„Prokuratūra nuo 2003 metų nebėra statutinė institucija, o prokurorai nebėra statutiniai pareigūnai, ir teikiamas projektas – teisėjų darbo užmokesčio sistema keičiama atskirai nuo prokurorų, kas prieštarauja daugybei tarptautinių rekomendacijų.“
Kol Lietuvoje planuojama kelti tik teisėjų atlyginimus, daugelyje Europos valstybių laikomasi priešingos praktikos. T. y., jei kyla teisėjų gaunamas atlygis, tuo pačiu didinami ir prokurorų atlyginimai, kad gaunama suma visada išliktų panaši.
Generalinės prokurorės žiniomis, prokuratūros biudžetas šiuo metu siekia apie 34 mln. eurų metams. Iš šių lėšų atlyginimams paskiriama apie 3–4 proc., tačiau to nepakanka, kad prokurorų algos galėtų prilygti teisėjų atlyginimams.
Kad prokurorų algos nesiskirtų nuo teisėjų daugiau kaip 5–10 proc., reikėtų papildomai skirti dar 12,7 mln. eurų.
Nebeišgali sumokėti net ir pašto išlaidų, o skolos kitąmet augs dar sparčiau
Deja, vietoj didesnio finansavimo ir kalbų apie teisėjų atlyginimų didinimą, prokuratūrai tenka susidurti su vis sparčiau augančiomis skolomis. Nors iki metų galo liko dar keli mėnesiai, prokuratūra jau dabar yra įsiskolinusi apie 650 tūkst. eurų. Padėtis tokia prasta, jog Lietuvos paštas žada nebesiųsti jų korespondencijos.
Tad generalinė prokurorė nesupranta, kodėl pirmajame valstybės tarnybos pertvarkos etape prokuratūra išvis nėra minima, nors dabartinė padėtis yra kritiška.
Pertvarkos rengėjai kažkodėl priskiria prokurorus statutiniams pareigūnams, kurių apmokėjimo tvarka keisis dar negreitai – tik nuo 2024 metų sausio.
Neatsižvelgiant į dabartinę situaciją ir nedidinant skiriamų lėšų, prokuratūros padėtis tik dar blogės. Deja, jau dabar yra sunku rasti naujų darbuotojų, nes prokuroro darbas laikomas nepatraukliu.
Pernai tarnybą paliko 22 prokurorai, o šiemet išeiti spėjo jau 20. Deja, naujų prokurorų skaičius smarkiai skiriasi nuo išėjusių – buvo priimti tik keturi, nes dėl susidariusios skolos prokuratūra negali priimti pakankamo kiekio naujų kvalifikuotų darbuotojų.
Negana to, dėl mažo finansavimo prokuratūra net neišgali atnaujinti darbuotojų kompiuterių, mobiliųjų telefonų, automobilių parko. Dėl lėšų trūkumo prokurorai negali vykti į seminarus ir tobulinti savo kompetencijų, o patys prokurorai sparčiai senėja, dažnai nėra kam užimti jų vietos ar pretenduoti į aukštesnes pareigas.
Kai kur padėtis yra dar baisesnė: Tauragėje patalpos nemačiusios remonto bene daugiau nei tris dešimtmečius, o Kėdainiuose netgi spėjo įgriūti stogas. Tad jei siūloma pertvarka nebus pakoreguota, prokuratūros laukia dar sunkesni ateinantys metai ir neaišku, kiek prokurorų per tą laiką masiškai paliks savo darbą ir kiek išsipūs ir taip pernelyg didelė prokuratūros skola.
