Kristina ZAMARYTĖ-SAKAVIČIENĖ: Sugrąžinti motinystės idealą

Gimdymo skyriuje sesutė, pasvėrusi mano naujagimį, paklausė: – Kelintas čia jūsų vaikas?

Didžiuodamasi atsakiau: – Penktas! Ji sumurmėjo: – Na, tai linkiu čia nebegrįžti.

Tokios replikos nepasimiršta… Vis dėlto aš lyg tyčia po dvejų metų grįžau. Dabar su vyru auginame šešis nuostabius vaikus nuo 2 iki 14 metų amžiaus: dvi mergaites ir keturis berniukus. Tai brangiausias mūsų turtas ir didžiausia laimė bei atsakomybė. Tačiau dažnai jaučiu – Lietuvos visuomenė negerbia mamų ir nevertina daugiavaikių šeimų.

***

Per metus mūsų šalyje miršta 15 tūkstančių daugiau žmonių nei gimsta

Šiandien Lietuvoje viena moteris vidutiniškai pagimdo 1,1 vaiko (2015 m. rodiklis buvo 1,7). Minimaliam šalies atsinaujinimui reikėtų bent 2,1.

Jei kada ir egzistavo stereotipai, skatinę moteris anksti tuoktis ir „prie puodų“ auginti vaikus, mes neabejotinai iš jų išsivadavome. Šiandienė kultūra merginoms daro priešingą spaudimą. Joms primetami nauji stereotipai, kurie atrodo patrauklūs, bet nebūtinai yra prasmingi, naudingi ir padedantys gyventi laimingai. Būk laisva, finansiškai nepriklausoma, neįsipareigok, o šeima, vyras ir vaikai palauks. Utopinę moters laimingo gyvenimo viziją propagavęs serialas „Seksas ir miestas“ jau ir Lietuvoje tampa realybe.

Tačiau prigimtis sunkiai arba tik trumpam pasiduoda utopijų žavesiui. Perkopusios 40 ar 45 metus damos supranta, kad yra kažkas svarbiau nei pramogos, karjera ir statusas. O tada jau gali būti ir per vėlu… Dalis tokioje situacijoje atsidūrusių moterų patiria ilgalaikį skausmą. Ir nenuostabu, kad ši grupė sulaukia verslininkų bei politikų dėmesio.

Seimo narių grupė (iš konservatorių, laisviečių, socialdemokratų ir liberalų) siūlo išeitį, kuri kainuos brangiai, ir ne tik finansine prasme

Jie siekia užtikrinti vienišų moterų „teisę“ susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu. Nepavykus įtikinti pakankamo skaičiaus parlamentarų pakeisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, suorganizuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Stebint konstitucijos dvasios aiškinimo tendencijas, nekyla abejonių, jog valdžios pasiskirti teisėjai atvers duris ne tik vienišų moterų, bet ir visokių formų šeimoms susilaukti vaikų netradiciniu būdu.

Politikai tikisi taip spręsti demografijos problemą – emancipuotoms vienišoms moterims suteikti teisę į pagalbinio apvaisinimo paslaugas, net jei jos nesukuria ilgalaikių, stabilių, santuoka sutvirtintų santykių su vaiko tėvu. Esu tikra, kad eidami šiuo „moterų išlaisvinimo“ ir vaiku sudaiktinimo keliu mes tik dar labiau pagilinsime problemą.

Vaikas nėra daiktas. Niekas neturi teisės jo įsigyti ir turėti kaip asmeninę nuosavybę. Vienišos moters teisė susilaukti vaikų nekyla iš žmogaus prigimties ir jos nenumato jokie teisės aktai. Vaikas ateina į pasaulį kaip dovana ir didžiulė atsakomybė. Ne visada laimingoje ir darnioje šeimoje, bet visada turi biologinius mamą ir tėtį, kurie abu atsakingi už jo egzistenciją ir abu jam yra labai reikalingi. Lietuvoje vaiko teisę turėti tėvus saugo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 7 straipsnis: „Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną.“

Žinoma, gyvenime pasitaiko visokių situacijų: kartais vaikai tampa našlaičiais, dėl įvairių aplinkybių nebendrauja su vienu ar net abiem tėvais. Tačiau valstybė negali tyčia kurti įstatymų, priešingų natūraliems vaiko poreikiams ir iškreipiančių prigimtinės šeimos esmę. Valstybė turi stengtis užtikrinti ne tariamą vienišos moters teisę į vaiką, bet tikrą vaiko teisę į mamą ir tėtį. Ne suaugusiųjų norai, o vaiko teisės turi būti prioritetas (vaiko teisių ir interesų prioriteto principą nustato Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1. d., Civilinio kodekso 3.3 str. ir VTAPĮ 4 str. 1 d.).

Problemos šaknis

31-erių metų popmuzikos žvaigždė Miley Cyrus abejoja, ar kada nors norės būti mama – skelbia „savanorišką bevaikystę“ reklamuojančios medijos.

Supermodelis Naomi Campbell jau po 50-mečio „susilaukė“ dviejų vaikų surogacijos būdu (vaikus išnešiojo ir pagimdė kita moteris). Toms, kurios nenori tapti mamomis, ji sako: „Jūs persigalvosite.“

***

Kad rastume veiksmingą sprendimą, turime prisikasti iki problemos šaknų. Pirmiausia turime suprasti, kas verčia moteris pasirinkti vieną ar kitą gyvenimo kelią. Ekonominės sąlygos? Taip, siekiant paskatinti gimstamumą būtina užtikrinti šeimų finansinį saugumą. Bet net ir milijonieriai retai susilaukia daugiau nei vieno ar dviejų vaikų.

Naujausios apklausos rodo kitokius paaiškinimus. Didelė dalis vaisingo amžiaus porų tiesiog „nenori“ vaikų, nes „nori susitelkti į kitus dalykus“. Tačiau moterų, kurių vaisingumo laikotarpis pasibaigęs, apklausos rodo, kad dauguma jų turi mažiau vaikų nei norėtų turėti.

Klausimas – kas verčia jauną žmogų norėti pasirinkti vieną ar kitą gyvenimo kelią? Atsakymas – tai, kokių idealų siekti jį kviečia socialinė aplinka. Ką mūsų visuomenė laiko sėkme, ką vertiną ir gerbia; kuo žavisi aplinkiniai; kas yra „madinga“. KĄ SKATINA KULTŪRA.

Ežere gyvenančios žuvys nesupranta, koks svarbus yra vanduo, kuriame jos plaukioja

Natūraliai susiklosčiusių tradicijų griovėjai nesupranta, kokia svarbi yra kultūra, kurioje mes gyvename.

Kol politikoje griaunami kultūriniai šeimos pamatai, kol vyksta karai su „pasenusiomis“ nuostatomis, tradicijomis ir stereotipais, realiame gyvenime daug moterų nesiryžta tapti mamomis. Žadėjęs moterų įgalinimą ir išlaisvinimą feminizmas nuvedė jas laimės ieškoti klystkeliais: neva reikšmingiausi dalykai vyksta kažkur biuruose, posėdžių salėse, vakarėliuose, o ne namuose.

Skatinant moteris veržtis į vyrų užvaldytas „galios pozicijas“, menkinamas natūralus moters pašaukimas būti mama („sėdi prie puodų“, „gimdymo fabrikas“…) ir nuvertinama moteriškumo esmė. O tai pačioms moterims, kurios natūraliai jaučia „motinystės instinktą“, daro didžiulę žalą – jos pradeda jausti kaltę, jei susilaukusios kūdikio atideda karjerą, ir gailisi, jei pavėluoja tapti mamomis.

Turime grįžti prie tiesos – mamos ne šiaip laiką leidžia „prie puodų“. Jos augina pasauliui naujus žmones! Naujus valstybės piliečius, kurie kurs mūsų visų bendrą ateitį. Mamoms nereikia ieškoti gyvenimo prasmės. Prasmė kasdien čiauška, krykštauja ir klykia glėbyje. Įsivaizduojat? Čia ne telefonas ar automobilis, net ne knyga, įstatymas ar mokslo atradimas… Naujas žmogus su visu savo neaprėpiamu gyvenimu! O argi ne dėl žmonių sukasi visas verslas, mokslas, politika ir visos karjeros?

Kiek bekovotume, mes niekada nepasieksime visiškos lygybės. Kai renkasi būti mamomis, moterys bent iš dalies aukoja karjerą. Tačiau kai nori, jos sėkmingai kuria verslus, vykdo mokslinę veiklą, dalyvauja politikoje ir parodo, kad įvairiose srityse yra ne prastesnės nei vyrai. Tai vyrams dera raudoti dėl neištaisomos nelygybės – jie niekada negalės padaryti to, ką gali moteris… Nustokime menkinti tai, kas moterims suteikia pranašumą!

MOTINYSTĖ YRA STIPRIAUSIA JĖGA. Kaip išlipti iš demografijos duobės? Kaip padidinti gimstamumą? Paprasta – gerbkime mamas ne mažiau nei gerbiame politikes, verslininkes, influenceres… Kai valstybė ir visuomenė gerbs ir vertins mamas, kai moterys galės didžiuotis motinyste, tada sulauksime Lietuvai gyvybiškai būtino vaikų bumo. Vien finansinės priemonės nepadės, jei iš kitos pusės valstybė ir kultūra toliau spaus moteris kautis dėl galios, resursų, prestižo. Svarbiausia galia – dovanoti gyvybę – jau seniai mamų rankose.

Neabejotinai paslaugos, išmokos, lengvatos, subsidijos demografijai skatinti yra reikalingos, bet kartu būtina atgaivinti nuostatą, kad kilniausi ir gražiausi dalykai vyksta šeimoje. Kad nėra prasmingesnio pašaukimo nei būti mama. Turime puoselėti ne egocentrišką kultūrą, bet motinystės ir tėvystės idealus, kurie skatina pagarbą mamoms ir tėčiams, atskleidžia lyčių skirtingumo grožį, stiprina tai, kas geriausia vyro ir moters prigimtyje; kas padeda sukurti šeimą, darniai joje gyventi, o kartu – praturtina mūsų visuomenę ir valstybę.