Trys tarnybos po vienu stogu
Valdžia svarsto reikšmingus pokyčius kovoje su kontrabanda ir finansiniais nusikaltimais. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pradėjo diskusijas dėl naujos institucijos steigimo, kuri vienytų svarbiausias šios srities teisėsaugos pajėgas. Tikimasi, kad toks žingsnis padėtų efektyviau saugoti valstybės ir Europos Sąjungos biudžetų lėšas bei sparčiau reaguoti į organizuoto nusikalstamumo grėsmes.
VRM svarsto galimybę įsteigti specializuotą Nusikaltimų iždui tyrimo tarnybą. Pagal pirminį planą, į ją būtų integruotos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba ir Muitinės kriminalinė tarnyba[1].
Ministerijos teigimu, vieninga struktūra leistų greičiau keistis informacija, efektyviau koordinuoti tyrimus ir sutelkti ekspertines žinias vienoje vietoje. Taip pat būtų siekiama racionaliau panaudoti valstybės išteklius ir operatyviau identifikuoti didžiausią žalą valstybei darančius nusikaltimus.
Ministras: dabartinė sistema veikia fragmentuotai
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžia, kad šiuo metu finansinius nusikaltimus tiriančios institucijos dažnai dirba atskirai, o kai kurios jų funkcijos persidengia. Anot jo, tarnybų konsolidavimas padėtų išvengti darbų dubliavimo ir sustiprintų kovą su organizuotu nusikalstamumu.
Dėl galimos reformos jau buriama darbo grupė, kurioje dirbs įvairių teisėsaugos institucijų atstovai. Vienas pagrindinių jos tikslų – pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti tyrimų procesus ir padidinti jų efektyvumą.
FNTT vadovas Rolandas Kiškis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurias nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, PVM sukčiavimą, šiuo metu tiria kelios institucijos, todėl kyla funkcijų dubliavimo problema.
Didžiausi nuostoliai – dėl PVM sukčiavimo
VRM duomenimis, didžiausią žalą Lietuvos ir Europos Sąjungos biudžetams sukelia PVM sukčiavimo schemos, akcizų vengimas, muitų apgaulės bei neteisėtas subsidijų naudojimas.
Ministerija įspėja, kad dėl tokių nusikaltimų mažėja valstybės pajamos, didėja ekonominis nestabilumas, o rinkoje stiprėja nesąžiningai veikiančių verslų pozicijos. Didžiausia rizika šiuo metu fiksuojama prekybos, transporto, statybų, paslaugų ir apdirbamosios gamybos sektoriuose.
Jeigu planai bus įgyvendinti, Lietuvoje atsiras nauja institucija, kuri vienose rankose sutelks pagrindines pajėgas, atsakingas už kovą su finansiniais nusikaltimais ir valstybės lėšų apsaugą.
Po kontrabandos skandalo svarstoma įvesti pareigūnų rotaciją
Po plataus masto kontrabandos tyrimo, kuriame tarp sulaikytųjų atsidūrė net 13 policijos ir pasienio pareigūnų, policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas iškėlė pareigūnų rotacijos idėją. Pasak jo, vienas iš būdų mažinti korupcijos rizikas pasienio regionuose galėtų būti pareigūnų perkėlimas dirbti į kitus rajonus, taip sumažinant vietinių ryšių, pažinčių ir galimos įtakos poveikį tarnybai.
Vis dėlto kol kas tai tėra svarstymas – Policijos departamentas pabrėžia, kad oficialių sprendimų ar reformos plano nėra.
Diskusijos dėl rotacijos įsiplieskė po rezonansinės bylos, kurioje teisėsauga išardė kontrabandos tinklą, cigaretes iš Baltarusijos gabenusį meteorologiniais balionais. Tyrimo metu sulaikyti 27 asmenys, tarp jų – 10 policijos pareigūnų ir 3 pasieniečiai, daugiausia dirbę Šalčininkų regione. Profesinės sąjungos abejoja, ar pareigūnų perkėlimas iš vienos vietovės į kitą išspręstų problemą, ir ragina pirmiausia įvertinti vidaus kontrolės bei korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumą.
Pasak ekspertų, Šalčininkų byla iškėlė platesnį klausimą, ar valstybė turi pakankamai efektyvių priemonių apsaugoti teisėsaugą nuo organizuotų nusikalstamų grupių įtakos pasienio teritorijose.
