Gimstamumo krizę lemia ne tik finansinės problemos
Kai net žinomi žmonės prabyla apie finansinį išgyvenimą auginant vaikus, tai jau ne pavienės istorijos, o rimtas signalas visuomenei. Penkis vaikus auginanti dainininkė Rūta Ščiogolevaitė atvirai pripažįsta, kad net ir turint teismo sprendimą dėl alimentų, realybėje jų gali tekti laukti metų metus. Tuo metu kasdienybė virsta nuolatiniu skaičiavimu – kaip pigiau apsipirkti, kaip ištempti iki mėnesio galo. Tokios patirtys vis dažniau tampa ne išimtimi, o nauja norma Lietuvoje.
Tuo pačiu metu šalies gimstamumo rodikliai smunka iki istorinių žemumų – per metus gimsta vos apie 17 tūkstančių vaikų. Tai kelia ne tik demografinį, bet ir socialinį klausimą: kas iš tikrųjų stabdo žmones nuo šeimos kūrimo? Vis dažniau atsakymas slypi ne vien finansuose, o nesaugume – baimėje, kad santykiai neišliks, o atsakomybė už vaikus galiausiai teks vienam[1].
Šią tendenciją iliustruoja ir keturių vaikų mama Viktorija Solovej. Ji pasakoja, kad nors vaikų norėjo, realybė tapo kur kas sudėtingesnė, nei tikėjosi. Kasdienybėje dominuoja ne planai ar savirealizacija, o praktiški sprendimai – kaip sutaupyti, kaip pasirūpinti būtiniausiais dalykais.
Pasak jos, buvęs partneris alimentus moka nereguliariai, nepaisant to, kad pats gyvena aktyvų gyvenimą ir nevengia išlaidų.
Išgyventi visai šeimai iš vieno asmens pajamų – sudėtinga
Tuo tarpu R. Ščiogolevaitė, netekusi darbo pandemijos metu, buvo priversta imtis bet kokių darbų – nuo namų valymo iki kitų atsitiktinių veiklų, kad galėtų išlaikyti šeimą. Tuo metu alimentai taip ir nepasiekė jos sąskaitos, o skola išaugo iki dešimčių tūkstančių eurų. Tai parodo, kad net ir egzistuojant teisiniam reguliavimui, praktikoje jis ne visada veikia.
Oficialūs duomenys patvirtina problemos mastą – tūkstančiai šeimų Lietuvoje gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, nes vienas iš tėvų nevykdo savo pareigų. Skolininkų skaičius siekia dešimtis tūkstančių, o tai rodo sisteminę spragą. Vis dėlto viešoje erdvėje girdima ir kita pusė – dalis tėvų teigia susiduriantys su ribojimais matytis su vaikais ar abejonėmis dėl pinigų panaudojimo.
Teisininkė Rasa Vaičekauskytė pabrėžia, kad situacija Lietuvoje yra kur kas sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Anot jos, egzistuoja tiek atvejai, kai alimentai nėra mokami, tiek ir situacijos, kai kyla klausimų dėl jų panaudojimo.
Tuo metu Lygiavertės tėvystės asociacijos atstovas Arūnas Baškys atkreipia dėmesį į kitą problemos pusę – konfliktus tarp tėvų, ribojamą bendravimą su vaikais ir tarpusavio nepasitikėjimą.
Siūlo naują kryptį: įstatymus vertinti pagal poveikį gimstamumui
Vyriausybėje vis garsiau kalbama apie demografinės krizės sprendimus, o teisingumo ministrė Rita Tamašunienė siūlo į šią problemą žiūrėti sistemiškai. Anot jos, kiekvienas naujas įstatymas turėtų būti vertinamas ir per jo poveikį demografijai, kad sprendimai būtų orientuoti į ilgalaikę valstybės ateitį. Tarp siūlomų priemonių – lengvatos jaunoms šeimoms, „skolų atostogos“ bei didesnė pažeidžiamų asmenų apsauga.
Taip pat akcentuojama mediacijos ir konfliktų prevencijos svarba, siekiant stiprinti šeimos santykius ir mažinti socialines problemas. Paraleliai Seime registruoti siūlymai stiprinti šeimos vaidmenį švietime ir kultūros politikoje, daugiau teisių suteikiant tėvams bei skatinant pozityvų požiūrį į šeimą viešojoje erdvėje.
Vis dėlto dalis politikų tokią kryptį vertina kritiškai. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad gimstamumo problemos neišspręs draudimai ar ideologiniai įrašai įstatymuose – priešingai, tai gali būti neefektyvu ar net žalinga. Pasak jos, realų poveikį daro ne ribojimai, o galimybių kūrimas: švietimas, lytiškumo ugdymas ir socialinis saugumas.
Alimentų nemokantiems tėvams – privalomas darbas?
Vasario mėnesį Seime pasirodė įstatymo projektas, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę tėvams, vengiantiesiems mokėti vaikui priteistą išlaikymą. Socialdemokratas Darius Razmislevičius siūlo įpareigoti tokius asmenis registruotis Užimtumo tarnyboje ir priimti siūlomą darbą, o jo atsisakyti be svarbios priežasties nebebūtų galima.
Taip pat numatomos papildomos sankcijos – nuo vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymo iki draudimo įsigyti ginklus ar medžioklės leidimus.
Problemos mastas išlieka didelis – alimentų skola Lietuvoje viršija 200 mln. eurų, o didelę dalį išmokų vaikams šiuo metu dengia valstybė. Aiškinama, kad dalis skolininkų slepia pajamas ar dirba nelegaliai, todėl naujomis priemonėmis tikimasi padidinti išieškojimą ir sustiprinti vaikų teisių apsaugą. Jei projektas bus priimtas, pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 metų lapkričio.
