Nesantaika Izraelyje įsivyravo moderniais laikais
Izraelyje prasidėjus „Hamas“ išpuoliams šių dienų kontekste pravartu įsigilinti į vykstančių nesutarimų užuomazgas bei panagrinėti tikėjimo skraiste pridengtas žiaurias „tiesas“, kurias išpažįsta musulmonai.
Nesantaikos Izraelyje priežastys yra susijusios su moderniais laikais. Po Antrojo Pasaulinio karo, kai Jungtinės Tautos žydams davė dalį Izraelio, pagrindiniai gyventojai toje žemėje buvo arabai (palestiniečiai). Dauguma arabų protestavo prieš izraelitų apsigyvenimą toje žemėje, vėliau susivienijo ir atakavo Izraelį, bandydami juos išvaryti iš tos žemės, tačiau buvo nugalėti. Nuo to laiko įsivyravo priešiškumas tarp Izraelio ir arabų (musulmonų), kurie vadovaujasi šventosios knygos – Korano – nurodymais[1].
Islamas pirmiausiai tapo politine, ekonomine santvarka ir tik po to tikėjimu
Koranas – tai pagrindinė islamo išpažinėjų knyga, kurioje sudėti religiniai dogminiai, mitologiniai ir teisiniai tekstai. Musulmonai teigia, kad Koranas yra prieš visus amžius buvęs, nesukurtas, paties Alacho žodis, pranašui Mahometui perduotas kaip apreiškimas.
Pagal sunitų naudojamą versiją, Koranas suskirstytas į 114 surų, o pagal šiitų – į 115 surų, išdėstytų teksto apimties mažėjimo tvarka – nuo ilgiausios iki trumpiausios (išskyrus įžanginę surą).
Galutinis Korano tekstas buvo patvirtintas 652 m., praėjus 20 metų po Mahometo mirties, valdant trečiajam kalifui Usmanui. Dalis surinktų surų kėlė prieštaravimus ir buvo sudegintos. Tačiau šis poelgis išprovokavo dalies musulmonų bendruomenės nepasitenkinimą ir prisidėjo prie vėliau įvykusio vidinio ginkluoto musulmonų konflikto bei islamo skilimo.
Koranas leidžia daugpatystę, kai vyrams leidžiama turėti iki keturių žmonų su sąlyga, kad jie elgsis su jomis visiškai vienodai ir neišsiduos, kad vienai kuriai teikia pirmenybę[2].
Vakarų civilizacijose Koranas neturi kito tokio analogo. Sakoma jog kiekvienas žodis Korane, tai Dievo žodis ir jei jis neatšauktas, yra veiksnus ir galiojantis, juo negalima abejoti, jo taisyti ar keisti. Šalia Korano yra kitas svarbus šaltinis, tai – Hadis, nes norint suprasti kas rašoma Korane, reikia skaityti Hadis.
Islamo teologijoje pranašas Muchamed reiškia „tobulą žmogų“, kuris yra pavyzdys musulmonui koks jis turi būti. Muchamedas skaitomas ir šiuolaikinio pasaulio žmonijos elgesio modeliu.
Islamas pirmiausiai tapo politine, ekonomine santvarka ir tik po to tikėjimu. Pilnas susimaišymas asmeninės žmogaus veiklos ir visų politinių ir juridinių valstybės funkcijų, suformavo Halifat – teisingą, Alachą išpažįstančią, valstybę.
Hadisos, tai islamo teologija, tradicijos ir islamo istorija, be kurių Korano suprasti neįmanoma Hadisai suskirstyti į daugelį tomų. Rinkdami pasakojimus, mokslininkai mėgino atsijoti teisingus ir įmanomus pasakojimus, nuo gandų. Galima sakyti, kad Koranas sudarytas iš dviejų dalių: Mekija1 – pranašo Muchamedo atviravimai Mekoje ir Medinija2 – pranašo Muchamedo atviravimai.
Islamas yra vienintelė religija parengusi teologiją ir doktrinas smurtui prieš kitatikius
Pranašas Muchamedas sunaikino visus žydus Saudo Arabijoje. Žydų klano BanuKvaraiza vyrus įsakė nukirsdinti, o moteris padaryti vergėmis ir vos jų vaikams ant gaktų atsiras plaukai – juos nukirsdinti. Nuėjęs į turgų pranašas Muchamedas liepė iškasti griovį ir atvesti žydus. Atvestiems 600-900 žmonių pats kirto galvas.
Islame taip pat plačiai žinoma istorija apie Kinana al Rabi, kuris buvo kankintas paties pranašo įsakymu, norint sužinoti kur paslėpti žydų giminių lobiai. Jam buvo badomos akys, o paskui atlikta sudeginimo egzekucija. Ši istorija įkvėpė palestiniečius kovoje prieš žydus.
„Žudykite pagonis netikėlius, visur kur tik juos surasit. Bet jeigu jie kreiptųsi į Dievą, bus pamaldūs ir nuolankūs – parodykite kelią“. „Kovokite su tais žmonėmis, kurie nepripažįsta tikro dievo Alacho ir tikros religijos. Kovokite su jais iki tol, kol jie nepradės jums duokles gyvybe mokėti savo ranka ir nuolankiai“.
Kadangi islame nėra moralinių normų, Korane ieškoma kas galima, o kas uždrausta. Ir ten yra tiksliai nurodytos pranašo Muchamedo „intrukcijos“. Štai viena iš jų: „Musulmono pareiga susikauti su netikėliais, priversti juos priimti islamą, arba tapti antrarūšiais islamo pasaulyje. O jei jie atsisakys ir vieno, ir antro – pradėti karą“.
Noras kariauti vardan Alacho šio tikėjimo atstovams yra vertingiau už viską
Islamas yra vienintelė religija parengusi teologiją ir doktrinas smurtui prieš kitatikius. Nors pasaulyje yra daugybė taikių musulmonų, kurie gyvena draugystėje su nemusulmonais. Tačiau pagal islamo šaltinius tai reiškia, kad arba šie žmonės yra nemokšos, arba jie sąmoningai atsisakė islamo tradicijų. Iki šiol visi radikalieji musulmonai ir teroristai gerbiantys šią religiją sako: „Islamas yra taiki religija“. Tačiau tai sakant omenyje turima jog islamas turi viešpatauti visoje žemėje.
„Kai praeis keturi mėnesiai draudimo, žudykite pagonis, netikėlius visur kur tik juos rasite. Imkite į nelaisvę, apgulkite jų miestus, jų namus ir ruoškite jiems pasalas. Bet jeigu jie kreipsis į Dievą, melsdamiesi As Salla ir taps nuolankūs, tada parodykit jiems kelią, nes Viešpats yra atleidžiantis ir gailestingas“.
Visa tai ne alegorija, iki šiol noras kariauti vardan Alacho dieną ir naktį šio tikėjimo atstovams yra vertingesnis už visą pasaulį ir tai kas jame yra. To net XXI amžiuje siekia šiuolaikiniai mirtininkai- sprogdintojai.
Daugelis Islamo tyrinėtojų teigia, jog islamas draudžia savižudybę. Tačiau islamo teologai teigia priešingai. Pasak jų, jeigu žmogus turi mintį žudyti kitus ir to pasekoje žūsta pats, tai ne savižudybė, bet galimybė papulti į rojų ir mėgautis jo teikiamais malonumais. Korane labai aiškiai žadamas dieviškas atpildas tam, kas žus vardan Alacho.
„Ten daug juodaakių gražuolių gurijų, kurios apdovanoja malonėmis“, nors ir nelabai tinkančiomis vedusiems vyrams. Koranas nežada rojaus niekam išskyrus tiems, kurie žudo, arba žūsta patys Alacho garbei. Taigi, ypatingai šių dienų kontekste reikia suprasti, jog islamas tai daugiau nei religija ir manyti, jog tai kažkas panašaus į katalikybę yra absoliučiai klaidinga[3].
