Budapešte susirinkę konservatyvūs lyderiai stiprina tarpusavio ryšius Europoje
Budapešte vykusi CPAC Hungary konferencija šiemet parodė aiškų posūkį – tai jau nebe tik konservatorių susitikimas, o platforma, vis dažniau naudojama politiniam koordinavimui, siekianti realios įtakos Europoje. Renginyje dalyvavę politikai ir lyderiai kalbėjo ne apie abstrakčias vertybes, o apie konkrečius veiksmus ir bendrą strategiją prieš stiprėjančią Briuselio įtaką.
Internete skelbtoje informacijoje apie renginį pabrėžiama, kad CPAC Vengrijoje vyksta jau penktą kartą ir pristatomas kaip „vienintelis pasaulinis renginys, kuris pasisako prieš globalizmą“. Tai vienas svarbiausių konservatyvių jėgų susirinkimų JAV, kuris vyko Lenkijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Meksikoje bei Izraelyje.
Daugelyje pasisakymų konferencijos metu kartojosi ta pati mintis – sprendimų priėmimas vis labiau tolsta nuo nacionalinių valstybių ir pereina į centralizuotas ES institucijas. Tai, anot dalyvių, daro tiesioginę įtaką migracijos politikai, energetikai ir demokratiniam atstovavimui.
Šiame kontekste Vengrija buvo nuolat minima kaip pavyzdys, kad alternatyvi kryptis Europoje yra įmanoma. Ne vienas pranešėjas pabrėžė, kad būtent tokios šalys tampa atsvara centralizacijai ir globalistinėms tendencijoms. Konferencijoje skambėjo aiški žinutė – jei konservatyvios jėgos veiks atskirai, jos pralaimės, tačiau veikdamos kartu gali perbraižyti Europos politinį žemėlapį.
Konservatyvūs lyderiai kalba apie suverenitetą, migraciją ir politinę kontrolę
Vienas ryškiausių balsų buvo Ispanijos VOX lyderis Santiago Abascal, kuris pabrėžė, kad Vengrija šiandien yra daugiau nei valstybė – tai simbolinis bastionas ginant Europos tapatybę. Jis teigė, kad Europoje jau formuojasi tarptautinis politinis blokas, jungiantis skirtingų šalių konservatyvias jėgas.
Panašias mintis išsakė ir kiti lyderiai. Nyderlandų politikas Geertas Wildersas įspėjo apie „masinę migraciją, woke ideologiją ir eurofederalizmą“, o Belgijos „Vlaams Belang“ atstovas Tom Van Grieken kėlė klausimą, kas iš tiesų sprendžia valstybių ateitį – piliečiai ar Briuselio institucijos.
Vokietijos politikė Alice Weidel akcentavo, kad nacionalinė valstybė išlieka pagrindinis politinės laisvės garantas, o ES kryptis, jos teigimu, vis dažniau plečia centralizuotą kontrolę per klimato, ekonomikos ir migracijos politiką.
Konferencijoje taip pat daug dėmesio skirta žodžio laisvės klausimui. Kritikuoti nauji ES skaitmeninio turinio reguliavimo sprendimai, kurie, anot dalyvių, gali riboti politinę diskusiją ir opozicines nuomones. Tai buvo siejama su platesne tendencija – vis didesniu Briuselio kišimusi į nacionalinę politiką.
V. Orbano ir tarptautinių sąjungininkų žinutė: būtina veikti bendrai
Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas konferencijoje pabrėžė, kad pasaulyje vyksta platesnis politinis persigrupavimas, kurio centras yra JAV, o Europa tampa svarbia šio proceso dalimi. Jis teigė, kad konservatyvios jėgos turi pradėti veikti tarptautiniu mastu, jei nori atsverti progresyvias struktūras.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nors ir nedalyvavo gyvai, atsiuntė vaizdo žinutę, kurioje išreiškė „visišką ir besąlygišką palaikymą“ V. Orbánui. Jis pabrėžė, kad Vengrijos lyderis parodė, „ką reiškia ginti savo sienas, kultūrą, suverenitetą ir vertybes“.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu taip pat perdavė palaikymo žinutę, kurioje akcentavo Vengrijos vaidmenį ginant teisingas vertybes. „Noriu padėkoti jums už tai, kad ginat Vakarų civilizaciją. Noriu padėkoti už paramą Izraeliui“, – sakė jis, pabrėždamas bendrą geopolitinį kontekstą.
Tuo tarpu Argentinos prezidentas Javier Milei konferencijoje kalbėjo apie platesnę ideologinę kovą, kuri, jo teigimu, vyksta ne tik ekonomikos, bet ir kultūros lygmenyje. Jo vertinimu, augantis konservatyvių judėjimų palaikymas yra reakcija į ilgalaikes kolektyvistines politikos kryptis.
Lietuvos politikų vizitas CPAC Budapešte sulaukė skirtingų reakcijų
Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos politikai. Seimo valdyba dar anksčiau praėjusią savaitę pritarė „Nemuno aušros“ parlamentarų Dainoro Bradausko ir Karolio Neimanto išvykai į Budapeštą, nors sprendimas sukėlė diskusijų šalyje.
Apie Vengrijos politiką pasisakė ir Remigijus Žemaitaitis, kuris pabrėžė, kad V. Orbáną reikia vertinti per jo vykdomą vidaus politiką.
„Kas susiję su vidaus politika, tai jis žiūri savo valstybės interesus. Nes problema realiai šiandien yra – deda visas pastangas, kad jo valstybė nepatirtų kracho, kad ekonomika ir pramonė pas jį važiuotų, kad būtų procesas. Tai reikia žiūrėti į V. Orbaną, kaip į valstybės vadovą – jis yra premjeras, jis žiūri savo valstybės naudą“, – sakė R. Žemaitaitis.
Jis taip pat kritikavo, jo teigimu, Lietuvoje vyraujantį siaurą požiūrį į tarptautinius santykius: „Nereikia formuoti klišės“, – kalbėjo „aušriečių“ lyderis.
Tuo metu liberalų atstovai kritikavo tokį dalyvavimą, teigdami, kad Lietuva neturėtų įsitraukti į kitų šalių rinkimų kontekstą.
Savo įspūdžiais po renginio pasidalinęs Karolis Neimantas nedaugžodžiavo. Jo teigimu, nors renginys suteikė platesnį supratimą apie kitų šalių politinę situaciją, konkrečių idėjų, kurios galėtų būti pritaikytos Lietuvoje įstatymų lygmeniu, jis neišsivežė.
„Manau, kad neparsivežam. Lietuva vis tiek, aš drįsčiau teigti, savo pažiūromis yra daugiau centrinių pažiūrų valstybė. Turime ir tam tikrų liberalių pažiūrų, bet palaikome ir nacionalines pažiūras. Tai kažko Lietuvai naudingo šiuo atveju tikrai neparvežu iš įstatymo kuriamosios bazės, bet daugiau pažintis, supratimą, kaip kitos šalys gyvena“, – sakė parlamentaras.
Vis dėlto pats CPAC renginys Budapešte rodo platesnę tendenciją – konservatyvios jėgos Europoje vis aktyviau ieško bendrų platformų ir bendradarbiavimo modelių. Nors skirtingai priimamos konkrečiose šalyse, jos vertinamos vis palankiau globaliai. Tai signalizuoja, kad politinė konkurencija Europoje vis dažniau persikelia iš nacionalinio lygmens į tarptautinį.
