Ankstesnė britų valdžia slėpė tragišką finansinę situaciją
Naujoji Jungtinės Karalystės finansų ministrė Rachel Reeves kaltina buvusią konservatorių vyriausybę nuslėpus tikrąją viešųjų finansų padėtį ir jau šiandien rengiasi pristatyti sprendimus, kurių imsis, kad grėsminga situacija būtų suvaldyta[1].
Laimėję liepos 4 d. rinkimus leiboristai iš karto ėmėsi darbų ir pastarąsias savaites aiškinosi vyriausybės ir finansų būklę. Būtent tuomet ir paaiškėjo, kad padėtis beveik visose viešosios politikos srityse yra blogesnė, nei tikėtasi.
Dar praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad leiboristai nustatė maždaug 20 mlrd. svarų sterlingų arba 26 mlrd. JAV dolerių trūkumą, o šeštadienį ministro pirmininko Keiro Starmerio biuras pareiškė, kad Jungtinė Karalystė yra „sužlugdyta ir palūžusi“.
Vos pradėjusi eiti pareigas, R. Reeves nurodė pareigūnams iš naujo įvertinti viešojo finansavimo poreikius, kuriuos ji šiandien pristatys parlamentui prieš pirmąją oficialią biudžeto ataskaitą, kuri bus paskelbta vėliau šiais metais.
Tačiau dar iki to vienas leiboristų šaltinis užsienio žiniasklaidai sakė, kad britų visuomenė „pagaliau pamatys tikrąjį žalos, kurią konservatoriai padarė valstybės finansams, mastą“. Jo teigimu, „jie leido mokesčių mokėtojų pinigus, nes žinojo, kad sąskaitą turės apmokėti kas nors kitas“.
Savo ruožtu ekonomistai teigia, kad nė viena partija negali laikytis savo pačių nustatytų taisyklių, ypač, jei ir toliau nebus mažinamos išlaidos arba didinami mokesčiai.
Prieš rinkimus ekonomistai jau perspėjo, kad sumos, apie kurias kalbėjo ankstesnė valdžia, nesutampa ir kad naujajai vyriausybei teks rinktis: didinti mokesčius, mažinti išlaidas arba atsisakyti įsipareigojimų mažinti skolą vidutinės trukmės laikotarpiu.
Vien šių metų biudžetas viršytas milijardais svarų sterlingų
Vėlai sekmadienį Jungtinės Karalystės Finansų ministerija pareiškė, kad auditas, kurio išvados bus pristatytos pirmadienį, parodys, jog „ankstesnė vyriausybė, davusi daugybę neįvykdytų pažadų, šių metų biudžetus viršijo milijardais svarų sterlingų“[2].
Rinkimų kampanijos metu leiboristai žadėjo nedidinti pajamų mokesčio, PVM ir nacionalinio draudimo įmokų, tačiau dabar susidūrus su finansiniais iššūkiais, manoma, kad finansų ministerija galėtų pakeisti fiskalines taisykles.
Pati ministrė R. Reeves, viešėdama Brazilijoje vykusiame G20 finansų ministrų susitikime, paklausta apie biudžete aptiktą „juodąją skylę“ sakė, kad ne visada atvirai kalbėjo apie iššūkio, su kuriuo susiduria mastą, bet pažadėjo ištaisyti „paveldėtą netvarką“.
Dar praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Yvette Cooper pareiškė, kad konservatorių planas išvežti prieglobsčio prašytojus į Ruandą mokesčių mokėtojams kainavo 700 mln. svarų sterlingų, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei anksčiau buvo viešai skelbta[3].
Konservatorių partija teigė, kad viešųjų finansų būklė buvo aiški dar prieš rinkimus ir atmetė šiuos kaltinimus kaip leiboristų pretekstą didinti mokesčius.
„Rachel Reeves bando apgauti britų visuomenę, kad ši sutiktų su leiboristų siūlomu mokesčių didinimu“, – sakė Garethas Daviesas, konservatorių įstatymų leidėjas, kalbantis partijos biudžeto politikos klausimais.
Konservatorių partija teigia, kad viešųjų finansų būklė buvo aiški dar prieš rinkimus, o buvęs konservatorių kancleris Jeremy Huntas apkaltino naująją vyriausybę, kad ji „pardavinėja visuomenei nesąmones“. Jis sakė, kad visa informacija yra „vieša ir faktai rodo sveiką, augančią ekonomiką“[4].
Šešėlinė transporto sekretorė Helen Whately irgi sakė, kad leiboristai perėmė stiprią ekonomiką, sparčiausiai augančią G-7 šalių tarpe, taip pat, istoriškai mažą nedarbą, o tai paliko jiems palankią darbo pradžios poziciją. Jos teigimu, kalbomis apie biudžeto skylę leiboristai tik „neabejotinai siekia padidinti mokesčius“.
Biudžete aptikus skylę bus mažinamas ligoninių, geležinkelių finansavimas
Ankstesnės valdžios švaistūniškumą ketinama spręsti mažinant išlaidas įvairiems projektams, pavyzdžiui, planams rekonstruoti ligonines, kelius ir geležinkelio linijas.
Ekspertai mano, kad finansų ministrė bus tiesiog priversta paskelbti apie mokesčių pakeitimus biudžete, įskaitant naujus kapitalo prieaugio ar paveldėjimo mokesčius ir kitų mokesčių lengvatų mažinimą.
Manoma, kad naujoji finansų ministrė R. Reeves taip pat paskelbs apie naują aktyvesnę kovą su vyriausybės išlaidomis, mažesnį išorės konsultantų naudojimą ir nenaudojamo vyriausybės turto pardavimą.
Viena iš problemų, su kuriomis susiduria leiboristai yra ir tai, kad nepriklausomos darbo užmokesčio peržiūros institucijos ministrams nurodė, jog milijonams viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis turėtų didėti 5,5 proc.
Pasak Fiskalinių studijų instituto atstovo Paulo Johnsono, sero K. Starmerio vyriausybei gali prireikti iki 10 mlrd. svarų sterlingų tokiam darbo užmokesčio didinimui, jei visiems viešojo sektoriaus darbuotojams būtų padidintas 5,5 proc. darbo užmokestis.
Valstybės skola pasiekė aukščiausią lygį nuo 1962 m.
Problemų Jungtinė Karalystė turi ir daugiau. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, Jungtinės Karalystės valstybės skola pasiekė aukščiausią lygį nuo 1962 metų[5].
Šių metų birželio mėnesį bendra valstybės skola sudarė 99,5 proc. ekonomikos vertės ir pirmą kartą viršijo koronaviruso pandemijos metu pasiektas aukštumas. Nacionalinės statistikos biuro (ONS) duomenys taip pat parodė, kad birželio mėnesį vyriausybės pasiskolinta suma buvo didesnė, nei tikėtasi.
Nors praėjusį mėnesį pasiskolinta 14,5 mlrd. svarų sterlingų, mažiausia birželio mėnesio suma per pastaruosius penkerius metus, o tam įtakos turėjo mažesnės palūkanų išlaidos, susijusios su mažėjančia infliacija, tačiau ji vis tiek buvo didesnė, nei prognozavo ekonomistai.
Dėl spaudimo daugiau išleisti kai kurioms viešosioms paslaugoms ir rinkimų pažadų nepadidinti pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir PVM, daugelis ekonomistų tikisi, kad tokio masto valstybės skolinimasis tik didės.
Vyriausiasis iždo sekretorius Darrenas Jonesas sakė, kad naujausi duomenys yra „aiškus priminimas“ apie „blogiausią ekonominį palikimą“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Valdžios sektoriaus skola tai bendra per daugelį metų susikaupusi valdžios sektoriaus mokėtina pinigų suma. Skolinimasis reiškia skirtumą tarp viešojo sektoriaus išlaidų ir pajamų iš mokesčių per tam tikrą laikotarpį.
Be to, visa vyriausybės skolos suma, kuri įprastai yra vadinama tiesiog valstybės skola, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu ji yra apie 2,7 trilijono svarų sterlingų[6].
Tai maždaug tiek pat, kiek per metus generuoja Jungtinėje Karalystėje pagamintų prekių ir paslaugų vertė, dar vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP). Šis dabartinis lygis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei ankstesniais metais, net ir didžiausių finansinių bei politinių įtampų metu.
