Konservatoriams užkliuvo sovietiniai kelio ženklai
Seimo kadencijai einant į pabaigą, dabartiniai valdantieji konservatoriai idėjų naujiems projektams ir toliau nestokoja. Kelių parlamentarų tarpe gimė idėja pakeisti visus Lietuvos kelio ženklus. To priežastis? Jie, esą, yra pernelyg sovietiniai.
Trys Seimo konservatoriai – Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas – kreipėsi į Susisiekimo ministrą su pasiūlymu pakeisti sovietinio dizaino kelių ženklus.
Seimo narių teigimu, Lietuvoje naudojamų kelio ženklų grafinis dizainas ir šriftas yra identiškas arba panašus, kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose posovietinėse šalyse naudojamų kelio ženklų, nes jie gaminami pagal tą patį sovietinį standartą.
Pabrėžiama, kad kitos Baltijos šalys Latvija ir Estija jau yra pasikeitusios savo kelio ženklų grafinį dizainą bei naudoja skirtingus šriftus, tad šiuo pavyzdžiu dabar jau reikia sekti ir Lietuvai.
Seimo nario A. Vyšniausko teigimu, Lietuva jau daugiau kaip 30 metų save „ne tik tapatina su Vakarų pasauliu, bet ir yra jo dalimi, savo tapatybės nesieja su posovietinėje erdvėje užstrigusiomis buvusiomis SSRS sudėtyje valstybėmis, tuo labiau su Rusija ar Baltarusija“.
„Vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir prieš visą demokratinį Vakarų pasaulį, stengiamės nutraukti visas sąsajas su nusikaltėliškais autoritariniais Rusijos ir Baltarusijos režimais. Tačiau kirtus Lietuvos–Rusijos ar Lietuvos–Baltarusijos sienas mus pasitinka tie patys ar labai panašaus sovietinio standarto kelio ženklai, su tuo pačiu sovietiniu šriftu“, – teigia konservatorius[1].
A. Vyšniausko teigimu, jo ir kolegų iniciatyva siūlo sukurti artimus ar panašius į Europos Sąjungos (ES) valstybėse naudojamus kelio ženklus.
Politiko nuomone, tokius pokyčius būtų galima įgyvendinti per ateinančius 10 metų, nes per tiek laiko iš esmės yra atnaujinama didžioji dalis šalyje esančių kelio ženklų. Taip, neva, procesas kainuotų nebent tiek, kiek kainuotų naujo, vakarietiško kelio ženklų dizaino sukūrimas[2]. Tačiau ekspertai įvardija konkrečias pinigų sumas, kurias reikėtų išleisti šiai idėjai, o jos siekia mažiausiai dešimtis milijonų eurų.
Būtent todėl ši konservatorių iniciatyva daugelio yra įvertinama itin kritiškai. Juk valstybė dabar įnirtingai ieško papildomų finansų gynybos išlaidų didinimui, tad yra abejojama, ar verta švaistytis milijonais dėl tariamai pasenusių kelio ženklų.
Konservatoriai – vieninteliai, kuriems užkliūva dabartiniai kelio ženklai, juos keisti nori jau ne pirmą kartą
Kaip teigia dabar apie šią iniciatyvą prabilę konservatoriai, ji nėra nauja. Iš tiesų, būtent taip ir yra, panašios diskusijos į dienos šviesą iškyla kas keletą metų, jų iniciatoriais tradiciškai yra būtent konservatoriai. Tik Susisiekimo ministerija kol kas į tokius siūlymus reaguoja vangiai.
Konservatorius Kęstutis Masiulis dar 2020 m. atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje esantys kelio ženklai savo dizainu primena sovietmetį, tad pasak politiko, jų išvaizdą reikėtų keisti, kad būtų labiau panašūs į kitų ES šalių.
„Nėra jokio įstatymo, jokio įsipareigojimo vis dar išlaikyti sovietinį ženklinimą. Esame laisva šalis, laisvai galime apsispręsti, kaip atrodys mūsų kelio ženklai“, – sakė K. Masiulis.
Parlamentaras tada tikino, kad papildomų lėšų idėjai įgyvendinti net nereikėtų, nes ženklai būtų keičiami rekonstruojant kelią, nusidėvėjus ar pasikeitus eismo organizavimui[3]. Dėl to jis kreipėsi į tuometį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, bet šis idėja pernelyg nesusidomėjo.
Regis, kad konservatoriams kelio ženklų keitimas yra itin svarbus ir opus klausimas, nes po dvejų metų, 2022-aisiais, K. Masiulis darkart iškėlė tą pačią mintį ir vėl kreipėsi jau į dabartinį ministrą Marių Skuodį. Tada Seimo narys K. Masiulis teigė, jog tarptautinės sutartys numato, kad kelio ženklų reikšmė visame pasaulyje turi būti suprantama, o tik dizainą pasirenka kiekviena šalis, todėl naujo dizaino sukūrimas ir ženklų keitimas nebūtų toks brangus, kaip teigia kritikai.
„Ženklai galėtų būti keičiami tik tuomet, kai jie nusidėvi, kai ateina laikas juos atnaujinti, kai vykdoma kelio rekonstrukcija, keičiamas eismo organizavimas. Nebūtina tai daryti vienu ypu. Per dešimtmetį visas kelių simbolių vaizdas pasikeistų iš esmės. Esame laisvi spręsti dėl savo šalies reikalų, todėl esame laisvi apsispręsti ir dėl kelio ženklų. Ar liekame posovietinėje simbolių erdvėje, ar sukaupsime jėgų būti savarankiški?“ – klausė K. Masiulis[4].
Tada K. Masiulis dar pridėjo, kad kelio ženklų Lietuvoje apskritai yra per daug. Remdamasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų nuomone, K. Masiulis sakė, kad Lietuva yra tarp daugiausia kelio ženklų turinčių šalių ir jų toliau daugėja[5]. Būtent todėl, politiko nuomone, kai kurių mažai informatyvių ženklų būtų galima nekabinti, negana to, jie esą ir taip tik trukdo eismo dalyvių dėmesį, naudos jokios neduoda.
Kelio ženklų keitimas yra didelė prabanga valstybei
Taigi, kiek kainuotų pakeisti Lietuvoje esančius kelio ženklus? Susisiekimo ministerijos teigimu, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių bendras ilgis šalyje yra daugiau kaip dešimtys tūkstančių kilometrų[6].
„Vietinės reikšmės kelių, priklausančių savivaldybėms, ilgis yra maždaug 63 tūkst. km. Nedisponuojame duomenimis, kiek savivaldybėms priklausančiuose keliuose įrengta kelio ženklų“, – sako ministerija.
Akcinės bendrovės „Via Lietuva“, administruojančios kelio ženklus, duomenimis, vien tik valstybinės reikšmės keliuose, kurių Lietuvoje yra 21,2 tūkst. km, iš viso įrengta beveik 250 tūkst. kelio ženklų, o vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 eurų.
Tai reiškia, kad pakeisti visus ženklus atsieitų apie 50 mln. Eur.
Tačiau kelio ženklų Lietuvoje yra gerokai daugiau, nes „Via Lietuva“ nepriskaičiuoja ženklų, esančių savivaldybėse. Vien Vilniaus savivaldybėje jų yra apie 75 tūkst., čia vieną ženklą pakeisti kainuoja apie 75 Eur.
Tai galėtų kainuoti dar virš 5,6 mln. Eur ir tokia pinigų suma išleidžiama būtų tik vienai savivaldybei, o iš viso jų Lietuvoje net 60.
Pati Susisiekimo ministerija kol kas poreikio keisti ženklus nemato ir sako, kad šiuo metu kelių eismo taisyklėse (KET) įtvirtinti kelio ženklai atitinka Kelio ženklų ir signalų konvencijos nuostatas.
Ministerijos teigimu, ženklų dizaino keitimas pagal kitų valstybių pavyzdžius „stokotų teisinio pagrindo“. Ministerija taip pat pabrėžė, kad vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 eurų, tačiau ši kaina kai kuriais atvejais dar gali išaugti.
Jau ne kartą stumiama kelio ženklų keitimo idėja kažkam atneš milžinišką pelną
Konservatorių atstovai lyg tradicija, kas – keletą metų į dienos šviesą iškelia tariamą būtinybę Lietuvai atnaujinti kelio ženklus.
Ar tai tik nuoširdus susirūpinimas šalies įvaizdžiu, noras galutinai atsisakyti sovietinės istorijos reliktų ir siekis, kad Lietuva kuo greičiau pritaptų kitų Europos šalių draugijoje?
O gal vyksta slapti susitarimai – juk konkursą dėl kelio ženklų atnaujinimo vien valstybiniuose keliuose laimėjusi įmonė kaip reikiant pasipildytų kišenę.
Žinoma, kol kas visa ši idėja yra pasiekusi tik diskusijų fazę ir abejotina, jog artimiausiu metu taps realybe. Tačiau jeigu po Seimo rinkimų rudenį naujoji valdžia toliau plėtos šią temą, tikėtina, kad tuo aktyviau susidomės ir verslas. Kelio ženklus Lietuvoje gaminančių įmonių yra bent keliolika, dalis jų – turtingos ir pelningos. Jeigu šiuo metu neegzistuoja povandeniniai susitarimai, iki dar tik tariamo konkurso, jų gali atsirasti.
Viena iš įmonių, galinčių gaminti kelio ženklus yra „Eismo juosta“. Ji užsiima kelio ženklų gamyba, prekyba eismo saugos priemonėmis ir kitomis panašiomis prekėmis, veikia nuo 1997 m[7]. Tiesa, įmonės apyvarta gana kukli, pernai vos viršijo 556 tūkst. Eur. Savo ruožtu įmonė „ZonaOptima“ užsiima vertikalių kelio ženklų, atitinkančių visus ES techninius reikalavimus, gamyba, taip pat laikosi ir reikalingo CE ženklinimo. Šios įmonės apyvarta 2022 m. viršijo 1, 6 mln. Eur.
Tačiau kitos įmonės gali pasigirti gerokai labiau įspūdį darančia finansine veikla. Kelio ženklus gamina ir įmonė „Švytėjimas“, kurios metinė apyvarta siekia 5, 2 mln. Eur. Kelio ženklų gamyba, jų montavimu, priežiūra užsiima įmonė „Maniga“. Ši įmonė kelio ženklus siūlo ir nuomuotis[8]. Remiantis „Rekvizitai.lt“ duomenimis, jos metinė apyvarta 2022 m. viršijo 6 mln., o įmonė „Keluva“ galėjo pasigirti net 52, 8 mln. Eur siekiančia metine apyvarta.
Verta pažymėti, kad visos šios Lietuvos įmonės vykdo suderintą veiklą su Lietuvos buvusia automobilių kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija, jų gaminami kelio ženklai atitinka tiek lietuviškus, tiek europietiškus ženklinimus ir standartus, tad įmonės galėtų dalyvauti konkurse, jeigu ateityje kelio ženklai iš tiesų bus masiškai keičiami.
