Aplinkos ministerija kreipėsi į STT ir VTEK dėl galimo spaudimo atleistam viceministrui Mačiežai
Aplinkos ministerijoje kilęs konfliktas dėl atleisto viceministro Edmundo Mačiežos peraugo į institucijų dėmesio sulaukusią istoriją – ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama įvertinti, ar buvusiam politinio pasitikėjimo pareigūnui galėjo būti daromas interesų grupių spaudimas.
Tai pirmadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje patvirtino aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, pabrėžęs, kad kreipimasis buvo pateiktas neturint konkrečių faktinių įrodymų ar dokumentų, o siekiant, kad galimas spaudimas ir interesų konflikto požymiai būtų įvertinti atsakingų institucijų. Ministro teigimu, ministerija papildomai paprašė išsiaiškinti, ar viceministro veikloje nebuvo taikomos neteisėtos spaudimo priemonės ir ar jo sprendimai galėjo būti paveikti lobistinių interesų[1].
STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas patvirtino, kad Aplinkos ministerijos kreipimasis buvo gautas praėjusį penktadienį, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taip pat informavo gavusi ministerijos paklausimą. K. Žuromskas teigė, jog sprendimas kreiptis į šias institucijas buvo priimtas iškart po viceministro atleidimo, kai paaiškėjo informacija apie galimai nedeklaruotus jo susitikimus su lobistinėmis organizacijomis.
Anot ministro, iki tol jokių indikacijų, kurios leistų įtarti galimą spaudimą ar interesų konfliktą, nebuvo, todėl kreipimasis į STT ir VTEK buvo prevencinis žingsnis, skirtas užtikrinti skaidrumą ir įvertinti situaciją nepriklausomų institucijų lygmeniu.
„Girių inspekcija“ apie atleistą viceministrą: gynė interesų grupes, o mišką siūlė matyti kaip „daržą“
Į aplinkos viceministro (buvusio miškininko) atleidimą sureagavusi organizacija „Girių inspekcija“ kirto, kad iš pareigų pašalintas pareigūnas gynė suinteresuotų interesų grupių pozicijas, o kilęs konfliktas atskleidė gilesnį susidūrimą dėl miškų politikos krypties. Organizacija savo įraše atkreipė dėmesį į LRT surengtą diskusiją, kurioje buvo pristatytos skirtingos šios istorijos pusės, ir paragino visuomenę įsiklausyti į viešai reiškiamas pozicijas[2].
„Kviečiam paklausyt, išgirsite Seimo nario (mūsų nuomone, aiškiai medienos pramonės atstovo) A. Radvilavičiaus poziją bei miškų savininkų asocijacijos vadovo A. Gaižučio atvirą pareiškimą, kad miškas tėra daržas, kur būtina derlių nuimti (plynai išpjaut), nes kitaip jis žus veltui“, – rašoma „Girių inspekcijos“ įraše.
Organizacija taip pat paminėjo visuomenininkės Jurgitos Staniulionytės ir aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko pasisakymus, pabrėžiant, kad viešojoje erdvėje susikirto iš esmės vyraujančios priešingos miško sampratos – kaip ekonominio resurso ir kaip saugotinos visuomeninės bei ekologinės vertybės.
Atleistas viceministras prabilo apie sprendimus „už nugaros“
Praėjusią savaitę išsakytas viešas aplinkos viceministro Edmundo Mačiežos pareiškimas Seime, kad dalis sprendimų dėl miškų politikos priimami jam nedalyvaujant, tapo lūžio tašku jo karjeroje – netrukus buvo paskelbta apie atleidimą iš pareigų.
Viceministras patvirtino, jog nors formaliai buvo atsakingas už miškų politiką, realią įtaką, jo teigimu, turėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas ir ministerijos kancleris Povilas Poderksis. Šiuos teiginius svarstant Seime, socialdemokratas Audrius Radvilavičius tvirtino, kad E. Mačieža ne kartą nebuvo įtraukiamas į esminius procesus – nuo Valstybinių miškų urėdijos valdymo iki miško kirtimų normų ir institucinių reformų.
Aplinkos ministerija tokias viceministro kalbas atmetė ir pareiškė, kad jos neatitinka tikrovės, o sprendimas atleisti E. Mačiežą priimtas dėl prarasto pasitikėjimo ir nepakankamų kompetencijų, išryškėjusių pristatant Miškų įstatymo naujos redakcijos projektą Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Ministerijos teigimu, viceministras aktyviai dalyvavo miškų politikos formavime ir koordinavo Miškų politikos grupės darbą, o pradėtus darbus toliau tęs ministerijos ekspertai. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė pareiškė sprendimą vertinsianti tik po pokalbio su ministru, pabrėždama, kad nori išsiaiškinti visas atleidimo aplinkybes.
Slovėnija be plynų kirtimų išsaugojo 60 proc. šalies miškų
Tuo tarpu „Girių inspekcija“ pateikė pavyzdį, kaip puikiai gali būti tvarkomasi su miškais – tą jau esą daro Slovėnija. „Girių inspekcijos“ teigimu, ši šalis yra viena miškingiausių Europoje: miškai dengia apie 60 proc. teritorijos, o jų plotas nuosekliai didėja[3].
Nors apie tris ketvirtadalius Slovėnijos miškų valdo privatūs savininkai, jų ūkininkavimas grindžiamas griežtais aplinkosauginiais reikalavimais ir gamtai artimos miškininkystės principais. Beveik visa miškų regeneracija šalyje vyksta natūraliai, o plyni kirtimai praktiškai netaikomi – vietoje jų kertami pavieniai medžiai ar labai nedideli plotai, išsaugant miško struktūrą ir biologinę įvairovę.
„Girių inspekcija“ atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal FAO duomenis apie 9 proc. Slovėnijos miškų laikomi pirminiais, o net 67 proc. priskiriami senoms miško stadijoms, kas sudaro sąlygas ilgalaikiam ekosistemų stabilumui. Šis modelis priešpastatomas Lietuvos praktikai, kur miškų plotas yra maždaug perpus mažesnis, o plyni kirtimai tebėra pagrindinė ūkinės miškininkystės forma.
„Kitą trečiadienį Seime prasidės Miško įstatymo klausymai, kai įvairios grupės pristatys savo pasiūlymus. Mūsų organizacija teiks pasiūlymus, panašius į Slovėnijos pavyzdį.“ – nurodė „Girių inspekcija“.
