Lietuva prašo ES sankcijų Baltarusijai
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, nerimaudamas dėl pastaruoju metu sulaukiamų vis intensyvesnių hibridinių atakų iš Baltarusijos, kreipėsi į eurokomisarą Magnusą Brunnerį. Savo rašte jis paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų, parengti naują sankcijų paketą Baltarusijos pareigūnams ir institucijoms bei peržiūrėti ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ mandatą, kad ši galėtų veiksmingiau reaguoti į hibridines grėsmes.
Ministro teigimu, dabartinė situacija kelia riziką ne tik Lietuvai, bet ir platesnei Europos saugumo architektūrai[1].
Institucijų pateikti duomenys rodo spartų incidentų augimą – šiais metais užfiksuota beveik 600 kontrabandinių balionų ir beveik 200 dronų, įskridusių į Lietuvos oro erdvę. Šios atakos sutrikdė daugiau nei 300 skrydžių, paveikė dešimtis tūkstančių keleivių ir privertė oro uostus stabdyti veiklą beveik 60 valandų.
Tuo pačiu metu Baltarusijos režimas sulaikė apie tūkstantį Lietuvos vilkikų, taikydamas papildomas ir neteisėtas rinkliavas. Lietuvos pusė šiuos veiksmus traktuoja kaip koordinuotą spaudimo kampaniją.
Vilnius įžvelgia informacinį puolimą, opozicija – Vyriausybės vėlavimą
Tuo tarpu iš Baltarusijos režimo skamba kaltinimai Lietuvai – oficialusis Minskas teigia, kad iš Lietuvos į Baltarusijos teritoriją esą pateko nepilotuojamas orlaivis su nepriklausomos Baltarusijos vėliavėlėmis, ir šį incidentą vadina provokacija. Baltarusijos prezidento spaudos sekretorė Natalija Eismont pareiškė, kad Lietuva daro „kvailystę“ ir esą pati eskaluoja įtampą.
Lietuvos pareigūnai svarsto, kad tai gali būti informacinė provokacija, siekianti nukreipti dėmesį nuo realių veiksmų prieš Lietuvos infrastruktūrą.
Tuo tarpu šalies vidaus politinėje arenoje tęsiasi diskusijos dėl Vyriausybės pasirengimo ir reakcijos tempos. Opozicija kelia klausimus dėl veiksmų adekvatumo, o premjerė Inga Ruginienė teigia, kad krizė valdoma nuosekliai, remiantis tiek trumpalaike, tiek ilgalaike strategija. Ji pabrėžia, kad saugumo institucijos reguliariai analizuoja situaciją ir koreguoja priemones pagal augančius iššūkius.
Didėjant įtampai pasienyje, Lietuva tikisi tvirtesnio Europos Komisijos įsitraukimo ir bendrų ES iniciatyvų, kurios padėtų atremti hibridines grėsmes ir stabilizuoti situaciją regione.
Spaudimas Baltarusijai ir iš ES
Pastaruoju metu blogėjanti padėtis prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos sulaukė oficialios Europos Komisijos reakcijos. Po pokalbio su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienio popietę pareiškė, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos oro erdvę paleidžiami nelegalūs balionai yra vertinami kaip hibridinės atakos forma[2].
Pasak jos, tokie veiksmai yra netoleruotini, o Europos Sąjunga ragina Minską juos nedelsiant sustabdyti. Von der Leyen patvirtino, kad Lietuva gali tikėtis tolesnės visapusiškos ES paramos ir pabrėžė, jog šiuo metu rengiamos papildomos priemonės pagal esamą sankcijų režimą.
Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos paralyžiavo 320 skrydžių ir paveikė 45 tūkst. keleivių
Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos spalio–lapkričio mėnesiais sukėlė rimtų trikdžių Lietuvos oro uostams: apribota Vilniaus oro erdvė 13 kartų, vieną kartą – Kauno, dėl ko paveikta beveik 320 skrydžių ir daugiau nei 45 tūkst. keleivių, o nuostoliai jau įvertinti daugiau nei 750 tūkst. eurų. Valstybinės įmonės „Oro navigacija“ vadovas pažymi, kad balionai tyčia skrieja kritinėse aviacijai zonose, kelia grėsmę skrydžių saugumui ir reikalauja nuolatinio stebėjimo.
Reaguodami į situaciją, Lietuvos specialistai sukūrė algoritmą „NoBalloons“, kuris prognozuoja vėjo sąlygas ir galimą balionų trajektoriją, leidžiančią įvertinti riziką, kad oro uostas patirs trikdžių. Šis įrankis padeda oro uostams planuoti veiklą ir mažinti neigiamą poveikį keleiviams bei skrydžių tvarkaraščiams.
