Vos per tris mėnesius – per 1,4 tūkst. pranešimų apie netinkamus komentarus
Atrodo, kad komentaras internete – tik keli paspaudimai klaviatūra. Tačiau vis dažniau jis gali baigtis realiomis teisinėmis pasekmėmis. 2026 metų pradžios statistika rodo aiškų signalą: virtuali erdvė Lietuvoje stebima aktyviai, o pažeidimai – ne tik fiksuojami, bet ir griežtai vertinami.
Per sausio–kovo laikotarpį Lietuvos policijos virtualus patrulis sulaukė 1464 pranešimų apie galimus pažeidimus. Iš jų 157 atvejais pažeidimai buvo patvirtinti. Tai rodo ne tik problemų mastą, bet ir augantį visuomenės įsitraukimą – žmonės vis dažniau netoleruoja neteisėto turinio ir apie jį praneša[1].
Svarbi veiklos dalis – prevencija. Pareigūnai paskelbė 585 viešus įspėjimus komentaruose, siekdami sustabdyti pažeidimus dar jiems neįsisiūbavus. Taip pat pateikta 140 prašymų blokuoti neteisėtas ar žalingas nuorodas, kas leidžia mažinti tokių turinio šaltinių pasiekiamumą.
Tarp pažeidimų dominuoja neapykantos kalba
Didžiausią dalį fiksuotų pažeidimų sudaro neapykantos kurstymas – per tris mėnesius užregistruoti 74 tokie atvejai. Tai rodo, kad emocijos internete dažnai peržengia leistinas ribas, o komentarai tampa ne tik įžeidūs, bet ir pažeidžiantys įstatymus.
Antroje vietoje – draudžiamos simbolikos platinimas (53 atvejai). Taip pat nustatyta 14 nelegalios prekybos atvejų, 10 viešosios tvarkos pažeidimų ir 6 kitokio pobūdžio pažeidimai.
Virtualūs komentarai turi realias pasekmes
Virtualaus patrulio veikla vis dažniau peržengia tik stebėjimo ribas. Per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pradėta 70 administracinių nusižengimų teisenų, o 31 atvejis virto ikiteisminiais tyrimais.
Be to, 21 situacijoje priimti kiti sprendimai, dar 17 atvejų aplinkybės šiuo metu tikslinamos. Pareigūnai taip pat inicijavo 18 prevencinių pokalbių ir oficialių įspėjimų, siekdami užkirsti kelią pakartotiniams pažeidimams.
Neapykantos kalba internete: kada nuomonė tampa pavojingu reiškiniu?
Neapykantos kalba, kaip pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Jūratė Ruzaitė, nėra vien pavieniai įžeidžiantys komentarai – tai sudėtingas socialinis reiškinys, turintis gilias istorines šaknis ir realų poveikį visuomenei. Skaitmeninėje erdvėje ji prisideda prie vadinamosios „neapykantos kultūros“, kuri skatina priešiškumą, poliarizaciją ir agresyvų bendravimą[2].
Tyrimai esą rodo, kad nuolatinis tokio turinio poveikis gali turėti rimtų pasekmių – nuo psichologinio streso iki fizinės sveikatos problemų, didesnės socialinės atskirties ir mažėjančio pasitikėjimo institucijomis. Nepaisant didelio dėmesio šiai temai, vis dar išlieka sudėtinga aiškiai apibrėžti ribą tarp neapykantos kalbos ir aštrios, bet teisėtos nuomonės, o netinkamas reguliavimas gali turėti neigiamų pasekmių tiek laisvei, tiek saugumui.
Profesorė taip pat akcentuoja, kad neapykantos kalbos šaknys siekia istorinius įvykius, ypač XX amžiaus totalitarinių režimų propagandą, kuri parodė, jog žodžiai gali virsti realiu smurtu. Dėl to tarptautiniu mastu buvo pradėta kurti žmogaus teisių apsaugos sistema, įtvirtinanti neapykantos kalbos ribojimus.
Šiandien ji pasireiškia ne tik tiesioginiais įžeidimais, bet ir subtiliomis formomis – ironija, sarkazmu ar koduotomis žinutėmis, todėl jos atpažinimas reikalauja tiek teisinio, tiek lingvistinio vertinimo.
Rengiamas valstybinis kovos su dezinformacija planas
Tuo tarpu Lietuva iki rudens planuoja parengti konkretų kovos su dezinformacija veiksmų planą, kurį rengia Kultūros ministerijoje sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, vadovaujama viceministro Viktoro Denisenko. Pabrėžiama, kad dokumentas bus orientuotas ne į teoriją, o į aiškius veiksmus ir pamatuojamus rezultatus, o jo įgyvendinimą koordinuos ta pati grupė.
Planas esą bus reguliariai peržiūrimas, atsižvelgiant į kintančias informacines grėsmes, taip pat remiamasi tarptautine patirtimi. Tuo pat metu stiprinamas bendradarbiavimas regione – Baltijos šalys ir Vokietija susitarė kartu reaguoti į dezinformaciją, laikydamos ją grėsme demokratijai ir saugumui.
Vis dėlto politinėje erdvėje siūlomi ir griežtesni sprendimai. Konservatoriai ragina kriminalizuoti dezinformacijos kūrimą bei įpareigoti socialines platformas šalinti pavojingą turinį. Šių siūlymų autoriai teigia, kad tai būtina efektyvesnei kovai su informacinėmis atakomis, tačiau kritikai įspėja apie galimą cenzūros riziką.
Anot jų, platus dezinformacijos apibrėžimas ir institucijų galios spręsti dėl turinio gali lemti ne tik melagingos informacijos, bet ir valdžiai nepalankių nuomonių ribojimą.
