Lietuva naikina lengvatinį PVM todėl brangs šildymas, o Latvija mažins PVM maistui
Lietuvoje Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlymui atsisakyti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui, karštam vandeniui ir malkoms – nuo kitų metų šie produktai ir paslaugos bus apmokestinti standartiniu 21 proc. tarifu.
Kartu padidintas lengvatinis tarifas apgyvendinimo, keleivių vežimo, meno ir kultūros paslaugoms nuo 9 iki 12 procentų, o knygoms jis mažinamas iki 5 procentų. Vyriausybė tikina, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai gaus kompensacijas už šildymą, tačiau opozicija perspėja, kad šie pokyčiai didins socialinę nelygybę.
Tuo metu Latvijoje PVM politika juda priešinga kryptimi – Ryga nusprendė sumažinti mokesčius pagrindinėms maisto prekėms.
Nuo 2026 metų Latvija mažins PVM maistui
Nuo 2026 metų liepos 1 iki 2027 metų birželio 30 dienos Latvijoje įsigalios laikinas 12 proc. PVM tarifas būtiniausiems maisto produktams. Šis sumažintas tarifas bus taikomas duonai, šviežiam pienui (išskyrus itin sterilizuotą), šviežiai atšaldytai paukštienai ir šviežiems kiaušiniams su kiautais[1].
Šiuo metu šios prekės apmokestinamos standartiniu 21 proc. tarifu.
Latvijos vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas siekiant sušvelninti infliacijos poveikį gyventojams ir pristabdyti augančias maisto kainas. Žemdirbių organizacijos taip pat ragina į lengvatinį sąrašą įtraukti šviežią mėsą, kad vietos gamintojai išlaikytų konkurencingumą.
Kartu mažinamas PVM spaudai ir stiprinama kalbos politika
Nuo 2026 metų pradžios Latvija taip pat keis PVM taikymą leidiniams – 5 proc. tarifas bus taikomas tik leidiniams latvių, latgalių, lyvių ir kai kuriomis tarptautinių organizacijų ar Europos šalių kalbomis. Tokiu būdu siekiama skatinti nacionalinę kalbos politiką ir riboti subsidijų taikymą užsienio kalbų leidiniams.
Latvijos mokesčių pakeitimai iš esmės nukreipti į vidaus vartojimo stiprinimą ir socialinę apsaugą, priešingai nei Lietuvoje, kur pagrindinis mokesčių reformos tikslas – atsisakyti vadinamųjų „netikslingų lengvatų“. Skirtingas Vilniaus ir Rygos požiūris į PVM rodo, kad Baltijos šalys ieško skirtingų būdų derinti biudžeto tvarumą su socialiniu teisingumu.
