Gyventojų pajamų mokesčio pertvarka: daugiau uždirbsi – daugiau mokėsi
Nuo 2026 metų sausio Lietuva įžengs į naują mokesčių realybę. Valstybinė mokesčių inspekcija jau paviešino planuojamus pokyčius, kurie, panašu, palies beveik kiekvieną – nuo dirbančiojo iki įmonės savininko. Reformos tikslas – ne tik papildyti biudžetą, bet ir, kaip teigiama, „užtikrinti socialinį teisingumą“. Tačiau ar tikrai visi jausis teisingai?
Didžiausią audrą, be abejo, kelia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pertvarka. Iki šiol daugeliui įprastas vienodas 20 proc. tarifas užleis vietą progresiniam – kuo daugiau uždirbsi, tuo daugiau mokėsi. Nuo 2026 m. 20 proc. tarifas bus taikomas pajamoms iki maždaug 83 tūkst. eurų per metus, 25 proc. – uždirbantiems iki 138 tūkst., o virš šios ribos teks pakloti net 32 proc. valstybei[1].
Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės prie bendro katilo prisidės solidžiau. Tuo pat metu įsigalios ir didesnė minimali mėnesinė alga – 1 153 eurai „ant popieriaus“. Tad nors mokesčių našta kai kam padidės, kiti pajus ir šiokį tokį atlygio augimą.
Verslui – aukštesni pelno mokesčiai ir ribojamas nuostolių atskaitymas
Tuo tarpu verslui teks pasispausti diržus. Pelno mokestis kyla nuo 16 proc. iki 17 proc., o smulkiosioms įmonėms – nuo 6 proc. iki 7 proc. Nauji verslai galės naudotis 0 proc. tarifu dvejus pirmuosius metus, tačiau tik tada, jei atitiks griežtas sąlygas.
Be to, įvedamas ribojimas: mokestiniai nuostoliai bus atskaitomi tik iki 70 proc. pelno. Finansų ministerija sako, kad taip bus užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir „popieriniams“ nuostoliams, bet verslo atstovai jau kalba apie mažesnį konkurencingumą.
Akcizai, žemė ir nauji mokesčiai: ką turėtų žinoti vartotojai
Tuo tarpu vartotojus pasieks akcizų permainos. Nuo 2026-ųjų bus apmokestinti saldinti nealkoholiniai gėrimai – valdžia tikisi, kad tai paskatins sveikesnius pasirinkimus. Didesni akcizai lauks ir degalų bei energetinių produktų – žingsnis, kuris, pasak ekspertų, neišvengiamai atsilieps kainų lentynose ir kuro kolonėlėse.
Žemės ir nekilnojamojo turto savininkai taip pat neliks nuošaly. Nuo gegužės 1-osios įsigalios nauja žemės vertinimo ir apmokestinimo tvarka. Kitaip tariant, už žemės sklypą ar nekilnojamąjį turtą gali tekti mokėti daugiau, ypač jei turto vertė išaugo.
Tarp naujųjų mokesčių veidų – ir vadinamasis „saugumo įnašas“, kuris bus taikomas tam tikroms finansinėms operacijoms bei draudimo įmokoms. Šis mokestis skirtas finansuoti valstybės gynybos fondą – dar vienas ženklas, kad geopolitinės realijos paliečia ir mūsų pinigines.
Vieniems šie pokyčiai atrodo kaip būtinas žingsnis į brandesnę, socialiai teisingesnę sistemą. Kitiems – tai tiesiog dar vienas bandymas „priveržti varžtus“. Viena aišku: 2026-ieji taps metais, kai mokesčiai Lietuvoje taps ne tik skaičių, bet ir diskusijų tema.
