Reikia matyti plačiau nei vien „diskotekas“
Mažėjantis gimstamumas, brangstantis būstas ir augantis nesaugumo jausmas vis dažniau tampa ne tik statistikos, bet ir politinių ginčų tema. Kol dalis opozicijos abejoja, ar valdžia apskritai gali pakeisti demografinę situaciją, socialdemokratai tikina – valstybės vaidmuo brendant iš gimstamumo krizės, čia yra esminis. Visgi, kaip patys gyventojai teigia, vaikų vien pagimdyti nebepakanka – šiuos reikia ir išleisti į kokybišką gyvenimą.
Valdančiųjų atstovė Orinta Leiputė sako, kad šeimos politika negali būti palikta vien „natūraliai rinkos eigai“. Pasak jos, žmonės ryžtasi auginti vaikus tada, kai jaučiasi stabiliai – turi finansinį saugumą, aiškias garantijas ir pagalbą kasdienėse situacijose[1].
Socialdemokratai akcentuoja, kad valstybė jau dabar plečia paramos sistemą šeimoms ir imasi platesnių sprendimų, apimančių ne tik išmokas, bet ir socialines garantijas.
„Privalome matyti plačią veiksmų panoramą, ne vien „diskotekas“. Didinamos išmokos vaikams. Didėja vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, išplėstas jos gavėjų ratas. Stiprėja socialinės garantijos tėvams: jie galės lengviau gauti vaiko priežiūros išmoką. Įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma išmoka“, – vardija O. Leiputė.
Didelis dėmesys skiriamas ir būsto klausimui. Šeimos, auginančios daug vaikų, gali greičiau gauti socialinį būstą, taip pat pretenduoti į didesnes subsidijas pirmajam būstui įsigyti ar nuomos kompensacijas. Socialdemokratai įsitikinę, kad būtent ekonominis stabilumas dažnai lemia žmonių sprendimą plėsti šeimą.
Svarstys, kaip pagerinti jaunų šeimų gyvenimą
Politikai vardija ir kasdienę naštą mažinančias priemones – nemokamą vaikų maitinimą mokyklose, paramą mokinio reikmenims bei Šeimos kortelės suteikiamas nuolaidas.
Tuo metu diskusijos dėl šeimos politikos Seime neslopsta. Šią savaitę valdantieji susitiko su iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ atstovėmis, o tarp aptartų klausimų atsidūrė ir pagalba neišnešiotus kūdikius auginančioms šeimoms.
Be to, parlamentarai jau žvalgosi ir į kitų valstybių sprendimus, kaip kovoti su jaunų žmonių vienišumu bei socialine izoliacija. Kai kur tam pasitelkiamos net pažinčių programėlės ar greitųjų pasimatymų iniciatyvos.
Kitą savaitę Seime planuojama svarstyti ir naujus Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimus.
Olekas: gimstamumo rodikliai jau auga
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Juozas Olekas jau džiaugiasi pirmaisiais pozityviais demografiniais signalais. Pasak jo, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje gimė 227 vaikais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tai, anot parlamento vadovo, gali būti susiję su socialdemokratų inicijuotomis šeimos politikos priemonėmis[2].
Vis dėlto opozicija tokius pareiškimus vertina atsargiai. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad žmonėms reikia ne simbolinių iniciatyvų ar viešų pagyrų, o realios pagalbos – prieinamo būsto, finansinio stabilumo ir geresnių galimybių derinti darbą su vaikų auginimu.
Skeptiškai į bandymus prisiimti nuopelnus dėl augančio gimstamumo žiūri ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Problemą išspręs šokiai ir gyvas bendravimas?
Lietuvai ieškant būdų, kaip stabdyti demografinę krizę, valdžia svarsto ne tik finansines paskatas, bet ir netikėtas iniciatyvas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad jauniems žmonėms trūksta gyvo bendravimo erdvių, todėl ministerija svarsto rudenį Vilniuje surengti pažinčių vakarą.
Pasak jos, anksčiau žmonės lengviau susipažindavo mokyklų, universitetų ar kultūros centrų diskotekose, tačiau dabar bendravimas vis dažniau persikelia į virtualią erdvę.
Gyventojai: didelė problema – laiko trūkumas
Visgi patys gyventojai gimstamumo krizę vertina nevienareikšmiškai ir vien finansiniais trikdžiais nesiremia. Štai dalis jų teigia, kad kokybiška vaiko priežiūra reikalauja laiko, o po darbų dažnai jėgų nebelieka.
„Todėl viena iš pagrindinių priežasčių, kas paskatintų susilaukti daugiau vaikų, būtų reali pagalba iš šalies – kad atsirastų daugiau laiko sau ir būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą tarp vaikų auginimo ir asmeninio gyvenimo.“ – teigė viena internautė.
„Uždaromos mokyklos, naikinami gimdymo skyriai, pas gydytojus eilės, kainos auga greičiau nei algos…. Kokie dar vaikai, kai nėra gyvenimo – tik egzistencija“, – antrino kita.
Gyventojai atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikus reikia ne tik „turėti“, bet ir užauginti. O štai skyrybų statistika Lietuvoje – negailestinga. Tad moterys jausdamos finansinį nesaugumą, neskuba kurti šeimų.
