VVTAT apie „Baccarat Rouge 540“ analogus: preliminariai – tai gali būti padirbinys, o galimą nusikaltimą tiria policija
Į portalą 77.lt kreipėsi skaitytoja, suabejojusi vienoje lietuviškoje internetinėje parduotuvėje siūlomo kvapo pateikimu. Moteris atsiuntė ekrano nuotraukas iš žinomos internetinės svetainės, kurioje siūlomas produktas pavadinimu „Baccarat Rouge 540 Extrait“ arba „Barakkat Rouge 540 Extrait“, ir išdėstė nuogąstavimus, kad tokia pateikimo forma gali klaidinti vartotojus dėl prekės autentiškumo.
Skaitytojos teigimu, produkto pavadinime naudojamas žinomas prancūzų parfumerijos namų „Maison Francis Kurkdjian“ aromato vardas, o skirtumas tarp „Baccarat“ ir „Barakkat“ – minimalus ir lengvai nepastebimas. Be to, interneto nuorodoje prioritetu įvardijamas originalaus kvapo pavadinimas, o aprašyme nurodoma, kad aromatas yra „įkvėptas Maison Francis Kurkdjian Baccarat Rouge 540 Extrait“. Vis dėlto, jos vertinimu, nėra pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, kad tai nėra originalus gaminys, o su juo nesusijęs alternatyvus aromatas.
Skaitytoja taip pat atkreipė dėmesį į vizualinį pateikimą – pakuotė ir dizainas, jos nuomone, gali sudaryti įspūdį, jog tai yra prabangaus prekės ženklo produktas arba su juo glaudžiai susijęs gaminys.
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą siekiant išsiaiškinti, ar tokie prekybos atvejai yra teisėti.
Galimą prekybą klastotėmis tiria policija
Savo atsiųstame atsakyme VVTAT atsakyme pabrėžė, kad nusikalstamą veiklą – šiuo atveju galimą prekybą padirbiniais ar klastotėmis – tiria policija.
Tarnyba nurodė:
„Nusikalstamą veiklą (konkrečiu atveju – galimai vykdomą prekybą padirbiniais/klastotėmis) tiria policija. Svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnį arba baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnį (svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas).“
Pasak VTAT, tai reiškia, kad jei prekė yra pažymėta svetimu, neteisėtai naudojamu prekių ženklu, atsakomybė gali būti tiek administracinė, tiek baudžiamoji – priklausomai nuo aplinkybių.
Ką daryti vartotojui, jei kyla įtarimų?
VVTAT taip pat paaiškino, kokių veiksmų gali imtis vartotojas, jei įtaria įsigijęs klastotę.
„Jeigu vartotojas įtaria, kad įsigijo klastotę, VVTAT šį klausimą spręstų bendradarbiaudama su policija, tačiau VVTAT neatlieka ekspertizės dėl prekių klastočių. Siekiant įsitikinti, ar konkretus gaminys nėra klastotė, vartotojai galėtų kreiptis ir pasiteirauti išsamesnės informacijos į konkretaus prekės ženklo gamintoją arba gamintojo atstovą Lietuvoje, ką šiuo atveju vartotoja ir padarė.“
Tarnyba akcentuoja, kad pati neatlieka ekspertinių tyrimų dėl klastočių, tačiau, esant įtarimams, bendradarbiauja su policija. Taip pat rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į prekės ženklo savininką ar jo atstovą Lietuvoje, kad būtų galima patvirtinti produkto autentiškumą.
Paprašyta pakomentuoti konkretų 77.lt pateiktą pavyzdį, Tarnyba nurodė:
„Preliminariai išanalizavus jūsų pateiktą pavyzdį, pateikta prekė būtų vertinama kaip padirbinys.“ – savo atsakyme teigė VVTAT.
Kada analogas tampa klastote?
77.lt savo iniciatyva peržiūrėjęs viešai prieinamą informaciją rado ir daugiau internetinių parduotuvių, siūlančių panašius aromatus. Kai kuriose jų aiškiai nurodoma, kad tai yra analogas arba originalo „įkvėptas“ kvapas, kitose tokia informacija pateikiama ne taip aiškiai, o galutinę išvadą dėl produkto pobūdžio vartotojui tenka daryti savarankiškai, analizuojant aprašymą.
Teisiškai esminis skirtumas slypi ne vien pačiame kvapo panašume, bet ir prekių ženklo naudojime bei informacijos aiškume. Jei naudojamas svetimas registruotas prekių ženklas ar sudaromas įspūdis, kad prekė yra originali, nors tokia nėra, tai gali būti laikoma neteisėtu prekių ženklo naudojimu ar net klastote. Tuo tarpu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kad tai yra alternatyvus, su originaliu prekės ženklu nesusijęs aromatas, ir nenaudojant klaidinančio žymėjimo, praktika gali būti vertinama kitaip.
Galutinį sprendimą dėl konkrečios situacijos – ar tai klastotė, ar leistinas analogas – priima atsakingos institucijos, o galimo nusikaltimo atveju tyrimą atlieka policija.
Vartotojams specialistai pataria būti atidiems: vertinti ne tik kainą, bet ir tai, ar aiškiai nurodyta produkto kilmė, gamintojas, ar nevartojami klaidinantys žymėjimai bei ar nepasinaudojama žinomu prekės ženklu taip, kad galėtų susidaryti klaidingas įspūdis apie produkto autentiškumą.
Užfiksavote įvykį? Turite nuotraukų ar vaizdo įrašą? Rašykite mums el. paštu [email protected]
