Klaipėdos uostas augimą grindė konteineriais ir tranzitu
Pirmasis šių metų pusmetis Klaipėdos uostui buvo sėkmingas – per šešis mėnesius čia perkrauta 20,1 mln. tonų krovinių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krova išaugo 6 proc. ir tai leido uostui dar labiau sustiprinti savo pozicijas Baltijos regione. Augimą lėmė ne vienas veiksnys – prie geresnių rezultatų prisidėjo išaugęs jūrinis tranzitas, nauji laivybos maršrutai ir nuoseklios investicijos į infrastruktūrą.
Didžiausias proveržis fiksuotas konteinerių segmente – čia per pirmąjį pusmetį perkrauta 7,2 mln. tonų konteinerizuotų krovinių, o standartinių konteinerių (TEU) skaičius priartėjo prie 700 tūkst. ribos. Uosto direkcijos vertinimu, tam įtakos turėjo nauja okeaninė linija, jungianti Klaipėdą su Azijos rinka, aktyvėjantis jūrinis tranzitas bei augantys trumpųjų jūrinių maršrutų srautai[1].
Teigiamos tendencijos fiksuotos ir kituose segmentuose. Ro-ro krovinių apimtys padidėjo 4 proc. ir pasiekė beveik 3,4 mln. tonų, naftos produktų krova išaugo 12 proc., o suskystintųjų gamtinių dujų segmentas pademonstravo vieną didžiausių šuolių – krova padidėjo 37 proc. iki beveik 1,6 mln. tonų. Augo ir trąšų bei augalinių aliejų krova, o tai rodo, kad uostas išlaiko įvairiapusę krovinių struktūrą ir geba prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
Laivų remonto sektorius stiprina uosto konkurencingumą
Prie bendro uosto augimo prisidėjo ne tik didesnės krovos apimtys, bet ir jūrinė pramonė. Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdoje suremontuoti ir modernizuoti 46 laivai – 31 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak uosto atstovų, laivų remonto ir statybos sektorius tampa vis svarbesne uosto veiklos dalimi ir didina jo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Tačiau ne visuose segmentuose rezultatai buvo geresni nei pernai – šiek tiek sumažėjo grūdų, medienos, iškasenų ir statybinių medžiagų krova. Specialistų vertinimu, tai atspindi natūralų rinkos stabilizavimąsi po itin aktyvaus praėjusių metų laikotarpio, kai krovinių srautus reikšmingai didino Lietuvoje vykdyti infrastruktūros projektai.
Nepaisant šių pokyčių, bendras pusmečio rezultatas išliko teigiamas. Sparčiai augantys konteinerių, SGD, naftos produktų ir kitų krovinių segmentai kompensavo sumažėjusias apimtis kitose srityse. Uosto direkcija prognozuoja, kad išliekant dabartinėms tendencijoms metų pabaigoje bendra krova gali viršyti 40 mln. tonų ribą.
Klaipėda išlieka Baltijos regiono lydere
Augančios krovos apimtys leido Klaipėdos uostui dar labiau sustiprinti savo pozicijas Baltijos šalių rinkoje. Šiuo metu jam tenka apie 44 proc. visų Baltijos valstybių uostų krovos, o vertinant kartu su Būtingės terminalu, Lietuvos dalis viršija 54 proc. visos regiono rinkos. Klaipėda išliko vienintelis Baltijos uostas, kuriam pirmąjį šių metų pusmetį pavyko padidinti krovos apimtis.
Tuo metu Latvijos ir Estijos uostuose išliko mažėjimo tendencijos. Ventspilio, Liepojos ir Rygos uostuose sumažėjo perkrautų krovinių kiekiai, o didžiausi praradimai fiksuoti naftos produktų, chemijos ir žemės ūkio produkcijos segmentuose. Talino uoste labiausiai smuko skystųjų krovinių krova. Specialistai tai sieja su pasikeitusiais prekybos srautais bei išliekančiu sankcijų rusiškiems kroviniams poveikiu.
Klaipėdos uosto konkurencingumą, pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, padeda išlaikyti ne tik augantys krovinių srautai, bet ir nuosekliai įgyvendinami infrastruktūros projektai.
„Užtikriname, kad iškiltų kruizinių laivų terminalas, būtų pradėta vystyti pietinė uosto dalis, vykdoma krantinių rekonstrukcija, vystoma alternatyvių degalų infrastruktūra ir kiti strateginiai projektai. Tai sukuria sąlygas uostui būti lyderiu regione. Toliau auginsime Klaipėdos uosto pozicijas regione, nes kai stiprėja uostas, stiprėja ir visa Lietuva“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Šiuo metu Klaipėdos uoste tęsiami svarbiausi plėtros darbai – vystoma pietinė uosto dalis, rekonstruojamos krantinės, plečiama alternatyvių degalų infrastruktūra ir rengiamasi naujo kruizinių laivų terminalo statybai. Tikimasi, kad šios investicijos leis išlaikyti augimo tempą ir ateityje dar labiau sustiprins Klaipėdos, kaip svarbiausio Lietuvos ir vieno stipriausių Baltijos regiono logistikos centrų, pozicijas
