1,1 tonos magnetinės levitacijos modelis pasiekė naują pagreičio rekordą
Kinijos Hubėjaus provincijoje veikianti Donghu laboratorija paskelbė eksperimentinę magnetinės levitacijos platformą per 5,3 sekundės įgreitinusi iki 800 km/val. Bandymas atliktas specialiai įrengtame vieno kilometro ilgio tyrimų ruože.
Bandyme naudota maždaug 1 110 kilogramų masės nepilotuojama transporto priemonė. Tai nėra keleivinis traukinys ar būsimam komerciniam maršrutui parengtas sąstatas. Įrenginys veikia kaip mokslinių tyrimų platforma, skirta elektromagnetinės traukos, levitacijos, energijos tiekimo, tikslaus padėties nustatymo ir stabdymo technologijoms tikrinti.
800 km/val. atitinka maždaug 222 metrus per sekundę. Nuo nejudamos padėties šį greitį per 5,3 sekundės pasiekusi platforma išvystė vidutinį maždaug 41,9 metro per sekundę kvadratu pagreitį – apie 4,27 g. Trumpais bandymo momentais reali apkrova galėjo būti dar didesnė.
Kinijos rekordas pasiektas 2025 metų gruodžio 25 dieną, o paviešintas vėliau
Rekordinis važiavimas atliktas 2025 metų gruodžio 25 dieną. Kitą dieną apie rezultatą pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, nurodžiusi 800 km/val. greitį, 5,3 sekundės trukmę ir 1,1 tonos modelio masę.
2026 metų rugpjūtį bandymas vėl sulaukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Todėl naujesnėse publikacijose gali susidaryti įspūdis, kad rekordas pasiektas dabar, nors pats eksperimentas įvyko daugiau kaip prieš septynis mėnesius.
Kinijos paskelbti duomenys plačiai cituojami technologijų ir geležinkelių leidiniuose, tačiau nėra viešai pateikto Tarptautinės geležinkelių sąjungos ar Guinnesso pasaulio rekordų organizacijos patvirtinimo. Tiksliausia rezultatą vadinti Donghu laboratorijos paskelbtu trumpo nuotolio magnetinio įgreitinimo rekordu.
Eksperimentinis įrenginys nėra greitasis keleivinis traukinys
Kai kurios publikacijos platformą vadina „greituoju traukiniu“, tačiau toks apibūdinimas klaidina. Ji neturi keleivių salono, įprastų vagonų, traukinio valdymo kabinos ir sistemų, kurios būtinos kasdieniam žmonių vežimui.
Tai nedidelis bandymų modelis, judantis specialia elektromagnetine trasa. Jo paskirtis – per labai trumpą atstumą pasiekti didžiulį greitį, surinkti duomenis ir saugiai sustoti. Įprastame geležinkelyje ši platforma negalėtų važiuoti.
Bandymo taip pat negalima tiesiogiai lyginti su viso dydžio keleivinių traukinių greičio rekordais. Japonijos eksperimentinis L0 serijos maglev sąstatas 2015 metais su žmonėmis pasiekė 603 km/val., tačiau tai buvo viso dydžio keleivinis traukinys, važiavęs ilgoje Jamanašio bandymų trasoje.
Daugiau kaip keturių g apkrova keleiviams būtų pavojinga
Vidutinė maždaug 4,27 g apkrova reiškia, kad žmogaus kūną į sėdynę spaustų daugiau kaip keturis kartus jo svorį atitinkanti jėga. Tokią išilginę apkrovą kelias sekundes gali ištverti tinkamai parengtas žmogus specialioje padėtyje, tačiau ji visiškai netinka įprastam keleiviniam transportui.
Greitieji traukiniai įsibėgėja daug lėčiau. Siekiant, kad keleiviai galėtų saugiai stovėti, vaikščioti, dirbti kompiuteriu ar laikyti gėrimą, išilginis pagreitis paprastai apribojamas maždaug 0,05–0,1 g. Komfortui taip pat svarbu, kaip staigiai pagreitis atsiranda ir išnyksta.
Jeigu keleivinis traukinys iki 800 km/val. greitėtų komfortišku 0,1 g pagreičiu, jam reikėtų maždaug 227 sekundžių ir daugiau kaip 25 kilometrų trasos. Esant dar švelnesniam 0,05 g pagreičiui, įsibėgėjimas truktų apie septynias su puse minutės, o nuvažiuotas atstumas viršytų 50 kilometrų.
Magnetinė levitacija pašalina ratų ir bėgių sąlytį
Įprasto traukinio ratai remiasi į bėgius, todėl važiuojant atsiranda riedėjimo pasipriešinimas, vibracija ir mechaninių dalių dėvėjimasis. Maglev sistemoje elektromagnetinės jėgos pakelia transporto priemonę virš kreipiamosios trasos, todėl tiesioginio ratų bei bėgių sąlyčio nelieka.
Platformą į priekį stumia trasoje įrengtas linijinis elektrinis variklis. Elektromagnetinės ritės sukuria judantį magnetinį lauką, kuris transporto priemonę traukia ir stumia pirmyn. Valdymo sistema nuolat koreguoja levitacijos aukštį, padėtį bei judėjimo stabilumą.
Donghu laboratorijos bandymų trasos konstrukcijos tikslumas, skirtingų šaltinių duomenimis, siekia maždaug pusę milimetro. Važiuojant daugiau kaip 200 metrų per sekundę greičiu net nedidelis trasos, elektromagnetinio lauko ar valdymo sistemos netikslumas gali sukelti nestabilumą.
Platforma po rekordinio įsibėgėjimo turėjo sustoti toje pačioje trumpoje trasoje
Didžiausias inžinerinis iššūkis buvo ne vien pasiekti 800 km/val. greitį. Vieno kilometro ilgio bandymų ruože platformą reikėjo įgreitinti, stabiliai valdyti ir sustabdyti neleidžiant jai pasiekti trasos pabaigos.
Skelbiama, kad pasiekusi didžiausią greitį transporto priemonė buvo sustabdyta per kiek daugiau kaip 200 metrų. Jeigu 800 km/val. greitis iš tiesų būtų sumažintas iki nulio per tokį atstumą, vidutinis lėtėjimas viršytų 12 g. Tai dar kartą parodo, kodėl bandymas neturi tiesioginio ryšio su keleivių vežimu.
Tokiam stabdymui būtina labai greita energijos ir valdymo sistemų reakcija. Net kelių milisekundžių paklaida gali reikšti, kad transporto priemonė nuvažiuos papildomus metrus. Dėl to tyrėjams svarbi ne vien variklio galia, bet ir milimetrinis padėties nustatymas bei avarinio stabdymo patikimumas.
Donghu laboratorija ankstesnį rekordą pagerino per pusmetį
2025 metų birželį ta pati laboratorija maždaug 1,1 tonos platformą per septynias sekundes įgreitino iki 650 km/val. Tuo metu rezultatas buvo pristatytas kaip trumpo nuotolio magnetinio įgreitinimo pasaulio rekordas.
Vėlesnio bandymo metu greitis padidintas dar 150 km/val., o įsibėgėjimo trukmė sutrumpinta 1,7 sekundės. Tam reikėjo didesnės momentinės galios, tikslesnio magnetinio lauko valdymo ir veiksmingesnės stabdymo sistemos.
Toks rezultatų šuolis per kelis mėnesius rodo, kad tyrimų grupė tobulina visą technologijų kompleksą. Vis dėlto laboratorinio modelio pažanga dar nereiškia, kad tokiu pačiu tempu bus sukurta žmonėms vežti tinkama transporto sistema.
Kinijos keleiviniai traukiniai važiuoja gerokai lėčiau
Greičiausi reguliarūs Kinijos traukiniai įprastais plieniniais ratais komerciniuose maršrutuose važiuoja iki 350 km/val. Naujosios kartos CR450 traukinys kuriamas 400 km/val. komerciniam greičiui, o per bandymus jo prototipai pasiekė daugiau kaip 450 km/val.
Šanchajaus maglev linijoje keleiviniai traukiniai istoriškai galėjo pasiekti 431 km/val., nors dabartinis jų eksploatavimo greitis dažniausiai yra mažesnis. Kinija taip pat yra sukūrusi viso dydžio maglev prototipą, projektuojamą 600 km/val. greičiui, tačiau reguliarių keleivių tokiu greičiu jis dar neveža.
Donghu laboratorijos 800 km/val. rezultatas šių sistemų nepakeičia. Keleiviniam transportui reikia ilgos trasos, stočių, evakuacijos galimybių, patikimos elektros infrastruktūros ir sertifikuoto saugumo, o laboratoriniam rekordui pakanka vieno kontroliuojamo bandymo.
Rekordinė technologija pirmiausia gali būti pritaikyta aviacijai ir kosmoso pramonei
Trumpame ruože didelį greitį išvystanti elektromagnetinė platforma gali būti naudojama orlaivių konstrukcijoms, varikliams, medžiagoms ir elektronikai bandyti. Tokia sistema leidžia tiksliai pakartoti didžiules apkrovas, kurios atsiranda skrydžio, paleidimo ar avarinio stabdymo metu.
Kita galima kryptis – elektromagnetinis orlaivių ir kosminių aparatų paleidimas. Ant žemės įgreitinta transporto priemonė galėtų pradėti skrydį jau turėdama dalį reikiamo greičio, todėl jai teoriškai reikėtų mažiau degalų. Sunkiems kosminiams aparatams vis tiek reikėtų raketinių variklių, nes 800 km/val. sudaro mažiau kaip dešimtadalį greičio, būtino žemai Žemės orbitai pasiekti.
Keleivinis transportas išlieka tolimesnė ir sudėtingesnė perspektyva. Norint saugiai vežti žmones 800 km/val. greičiu, tektų sukurti dešimtis ar šimtus kilometrų siekiančią itin tikslią trasą, valdyti aerodinaminį pasipriešinimą, triukšmą, slėgio pokyčius tuneliuose ir milžinišką energijos poreikį.
800 km/val. rekordas įrodo elektromagnetinės pavaros galimybes, tačiau dar nežada tokio greičio kelionių
Eksperimentas patvirtina, kad elektromagnetinė sistema gali 1,1 tonos objektui per kelias sekundes suteikti milžinišką kinetinę energiją ir išlaikyti jo judėjimo kontrolę. Tai reikšmingas jėgos elektronikos, energijos kaupimo ir tiksliosios inžinerijos pasiekimas.
Rekordas neparodo, kiek energijos sunaudota visam bandymui, kokia buvo sistemos ilgalaikė patikimumo statistika ir kiek kainuotų panašios infrastruktūros masto didinimas. Viešai paskelbtoje informacijoje taip pat trūksta išsamių nepriklausomai įvertintų techninių duomenų.
Todėl teiginys, kad Kinija jau sukūrė 800 km/val. važiuojantį keleivinį traukinį, būtų neteisingas. Sukurta laboratorinė maglev platforma, rekordiškai greitai įgreitinusi nepilotuojamą 1,1 tonos modelį. Jos vertė kol kas slypi moksliniuose ir pramoniniuose bandymuose, o kelias iki reguliaraus keleivių vežimo išlieka ilgas.
Šaltiniai
The Independent. (2026). Chinese ‘bullet train’ breaks acceleration world record by hitting 800km/h in five seconds.
https://www.independent.co.uk/tech/china-bullet-train-acceleration-record-b3031693.html
Xinhua. (2025). China achieves record 800-km/h maglev test speed.
https://english.news.cn/20251226/da6917c980174ed2a4c68deaeef29133/c.html
International Railway Journal. (2025). China claims new maglev world record.
https://www.railjournal.com/passenger/high-speed/china-claims-new-maglev-world-record/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis yra per daug techninis ir nesuteikia pakankamai konteksto paprastam skaitytojui. Informacija pateikta klausimų-atsakymų formatu, tačiau trūksta nuoseklaus pasakojimo, kuris padėtų geriau suprasti temą.
Straipsnis pateikia tikslų ir aiškų informaciją apie Kinijos eksperimentinę platformą, jos technologijas ir galimus pritaikymo būdus, taip pat atkreipia dėmesį į saugumo aspektus, kas atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis apie Kinijos eksperimentinę platformą, nors ir įdomus, yra mažai aktualus Lietuvos auditorijai, nes nesuteikia tiesioginės naudos ar ryšio su vietinėmis transporto problemomis ar inovacijomis.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naujas technologijas ir jų potencialų pritaikymą, kas gali būti naudinga skaitytojams, besidomintiems transporto inovacijomis ir saugumu.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie technologijas ir saugumo aspektus, nesukeldamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, todėl jis yra psichologiškai saugus.
