Kinija išbando „ugninį“ sprogmenį: be branduolinės galios, bet su milžinišku šilumos efektu
Kinijos mokslininkai paskelbė apie proveržį karinių technologijų srityje – išbandytas naujas nebranduolinis vandenilio pagrindu veikiantis sprogmuo, kuris gali sukelti ugnies kamuolį, išsilaikantį daugiau nei dvi sekundes. Tai – 15 kartų ilgiau nei įprastinis TNT (trinitrotoleuno) sprogimas. Tiesa, nors šio sprogmens smūgio jėga siekia tik 40 % TNT galios, jo sukeliama šiluminė žala yra kur kas platesnė.
Šį sprogmenį sukūrė Kinijos Valstybinės Laivų Statybos Korporacijos (CSSC) 705-asis tyrimų institutas. Jo pagrindas – kietosios būsenos vandenilio saugojimo medžiaga – magnio hidridas, kuris atrodo kaip sidabriškai žvilgantys milteliai. Ši medžiaga buvo iš pradžių kuriama ne kariniais, o energetiniais tikslais – siekiant užtikrinti kuro tiekimą atokiuose regionuose, naudojant kuro elementus.
Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad ši medžiaga turi išskirtinių savybių – kai ją paveikia įprastas sprogmuo, prasideda greita terminė skilimo reakcija. Išsiskiria didelis kiekis vandenilio dujų, kurios su aplinkos oru suformuoja degų mišinį ir akimirksniu užsiliepsnoja.
„Vandenilio sprogimai užsidega naudojant minimalią uždegimo energiją, turi platų sprogimo diapazoną ir išskleidžia liepsną labai greitai ir plačiai“, – rašoma tyrėjų publikacijoje.
Ugnies kamuolys – ilgai trunkanti pražūtis
Eksperimento metu 2 kg svorio sprogmuo sukūrė daugiau nei 1 000 °C temperatūrą viršijantį ugnies kamuolį, trunkantį daugiau nei dvi sekundes. Palyginimui, TNT sprogimo blyksnis trunka vos 0,12 sekundės.
Temperatūra tokia aukšta, kad gali lengvai išlydyti aliuminį. Nors smūgio banga (viršslėgis) pasiekė „tik“ 428,43 kilopaskalius dviejų metrų atstumu, šiluminis efektas viršijo TNT daugeliu aspektų. Tokia šiluma gali būti mirtina ne tik technikai, bet ir visai gyvybei dideliuose plotuose.
Iki šiol magnio hidrido gamyba buvo lėta ir pavojinga – laboratorijose buvo galima išgauti tik kelis gramus per dieną, nes tam reikėjo didelio slėgio ir aukštos temperatūros. Tačiau 2024 metais Kinijoje, Šansi provincijoje, atidaryta gamykla, gebanti kasmet pagaminti net 150 tonų šios medžiagos. Šį pasiekimą įgyvendino Daliano cheminės fizikos institutas, naudodamas vadinamąją „vieno indo sintezės“ technologiją.
Šis gamybos proveržis atvėrė galimybes naudoti magnio hidrido pagrindu veikiančius sprogmenis ne tik eksperimentuose, bet ir galimoje praktinėje ginkluotėje.
Dar viena revoliucija karo technologijų istorijoje?
Per pastaruosius du šimtmečius karinė pramonė patyrė daug esminių transformacijų – nuo garinių karo laivų, kurie pakeitė burlaivius, iki nafta varomų tankų ir termobranduolinių ginklų Šaltojo karo metu. Dabar Kinija, vykdydama žaliąją gynybos politiką, kuria elektrinius karo laivus, bepiločius aparatus, o ši naujoji vandenilio technologija gali tapti dar vienu šuoliu modernios ginkluotės evoliucijoje.
„Ši kombinacija leidžia tiksliai valdyti sprogimo intensyvumą, lengvai pasiekiant vienodą taikinių naikinimą dideliuose plotuose,“ – tvirtina CSSC tyrėjų komanda, vadovaujama mokslininko Wango Xuefengo.
Nors šiuo metu dar nėra aišku, kaip konkrečiai Kinijos Liaudies Išlaisvinimo Armija (PLA) planuoja šį ginklą naudoti, tyrėjai pažymi, kad jis gali būti skirtas:
- Plataus ploto „valymui“ – pvz., deginant infrastruktūrą ar ginkluotę;
- Nukreiptam naikinimui – taikantis į svarbius objektus, kuriems pakanka šiluminės žalos;
- Kaip papildoma energijos grandinė – galinti kurti „ugnies kilpas“, išlaikant liepsną iki visiško kuro išsekimo.
Taip pat viešai prieinama informacija rodo, kad technologija tiriama galimam naudojimui povandeninių laivų kuro elementuose ar ilgo nuotolio dronų energijos sistemose.
