Kinija ragina nutraukti karo veiksmus ir užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje
Kinijos vyriausybė paragino visas konflikto šalis užtikrinti laivų saugumą Hormūzo sąsiauryje, kai dėl karo tarp Irano ir JAV su Izraeliu regione sutriko viena svarbiausių pasaulio prekybos arterijų.
Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė pareiškimą, kuriame ragino sustabdyti karo veiksmus ir neleisti konfliktui dar labiau išsiplėsti. Ministerija taip pat pabrėžė, kad būtina apsaugoti laivybą šiame strategiškai svarbiame sąsiauryje.
„Visos šalys turi nedelsdamos nutraukti karines operacijas, vengti įtampos eskalavimo ir užtikrinti saugią navigaciją Hormūzo sąsiauryje“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Kinijai ši tema ypač svarbi, nes ji yra didžiausia pasaulyje naftos ir dujų importuotoja. Pastaraisiais metais Pekinas taip pat buvo vienas didžiausių Irano naftos pirkėjų, todėl bet kokie trikdžiai šiame regione tiesiogiai veikia Kinijos energetikos tiekimą.
Laivyba per Hormūzo sąsiaurį beveik sustojo ir tai kelia grėsmę pasaulinei energetikos rinkai
Hormūzo sąsiauris, esantis pietinėje Irano pakrantėje, jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos kelių. Per jį transportuojama apie penktadalis visos jūra gabenamos naftos pasaulyje.
Po savaitgalį prasidėjusių JAV ir Izraelio smūgių Iranui, į kuriuos Teheranas atsakė atakomis, laivyba šiame regione smarkiai sumažėjo. Antradienį sąsiauris jau ketvirtą dieną iš eilės beveik liko be laivų.
Laivybos duomenų bendrovės „Windward“ duomenimis, kovo 2 dieną per sąsiaurį praplaukė tik septyni laivai. Tai maždaug 60 procentų mažiau nei diena prieš tai ir gerokai mažiau nei įprastas vidurkis, kuris siekia apie 79 laivus per dieną.[1]
Tokie sutrikimai smarkiai apsunkina energijos eksportą iš didžiųjų regiono naftos gamintojų – Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Irako, Kuveito ir paties Irano.
Augančios naftos kainos ir brangstantis laivų nuoma rodo, kad konfliktas jau veikia pasaulio ekonomiką
Dėl laivybos sutrikimų ir saugumo grėsmių sparčiai auga tiek energijos kainos, tiek transportavimo kaštai. Vien tik tanklaivių nuomos kainos šoktelėjo iki rekordinių lygių.
Didelio naftos tanklaivio nuoma maršrutu iš Artimųjų Rytų į Kiniją dabar kainuoja daugiau nei 424 tūkst. dolerių per dieną. Dar visai neseniai tokia kelionė kainuodavo apie 100 tūkst. dolerių per dieną.
Tuo metu dalis energetikos infrastruktūros regione jau sustabdyta. Kataras uždarė savo suskystintų gamtinių dujų terminalus, kurie sudaro apie penktadalį pasaulinio LNG eksporto. Saudo Arabija sustabdė didžiausios šalies naftos perdirbimo gamyklos veiklą, o dalis naftos ir dujų gavybos taip pat sustabdyta Izraelyje ir Irako Kurdistano regione.
Laivybos bendrovės ir draudikai taip pat pradėjo riboti veiklą regione. Kai kurie jūrų draudikai jau panaikino karo rizikos draudimą laivams Persijos įlankoje, o dalis didžiųjų laivybos kompanijų pradėjo nukreipti laivus aplink Afriką, aplenkiant pavojingą zoną.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos imsis priemonių užtikrinti saugią laivybą regione. Socialiniame tinkle paskelbtame pranešime jis nurodė pavedęs JAV Tarptautinės plėtros finansų korporacijai (DFC) pasiūlyti laivybos bendrovėms politinės rizikos draudimą ir finansines garantijas, kurios padėtų apsaugoti prekybą Persijos įlankoje.
„Jei reikės, Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas kuo greičiau pradės lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį. Kad ir kas nutiktų, Jungtinės Valstijos užtikrins laisvą energijos srautą į pasaulį“, – teigė D. Trumpas.
Jis taip pat pabrėžė, kad naujos priemonės būtų taikomos visoms laivybos linijoms, o jų tikslas – stabilizuoti energijos tiekimą pasaulio rinkoms ir sumažinti riziką komerciniams laivams, plaukiantiems per konfliktų paveiktą regioną. Pasak JAV prezidento, daugiau sprendimų šiuo klausimu gali būti paskelbta artimiausiu metu.
