Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ragina suintensyvinti kariuomenės pasirengimą karui
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, prieš kelias dienas dar kartą kreipdamasis į šalies kariuomenę, stipriai pabrėžė būtinybę pasiruošti galimiems kariniams konfliktams. Esant sudėtingai geopolitinei situacijai Pietų Kinijos jūroje, didėjančiai įtampai dėl Taivano ir nesibaigiantiems susidūrimams su Indija Ladako pasienio zonoje, Xi Jinpingas, regis, nuosekliai siekia, kad Kinijos kariuomenė būtų pasirengusi ginti šalies strateginius interesus bet kokiomis aplinkybėmis.
Spalio 17 dieną, Xi Jinpingas aplankė Liaudies išlaisvinimo armijos raketų pajėgų brigadą[1]. Šio apsilankymo metu Kinijos lyderis pabrėžė, kad kariuomenė turi „visapusiškai stiprinti mokymus ir pasiruošimą karui“, užtikrindama, kad kariai įgytų patikimų kovinių žinių[2]. Xi Jinpingas pakartojo, kad svarbu užtikrinti Kinijos strateginį saugumą ir pagrindinius interesus, ragindamas karius išlikti budriais ir pasiruošusiais[3].
Šis Xi Jinpingo pareiškimas nuskambėjo netrukus po spalio 14 dieną vykusių didelio masto karinių pratybų aplink Taivaną. Jų metu Kinijos kariuomenė demonstravo savo karinę galią, kaip akivaizdų įspėjimą dėl Taivano nepriklausomybės siekio. Primename, jog Kinija laiko Taivaną savo teritorija.
Kinijos karinės pratybos rodo neslūgstančią įtampą dėl Taivano
Dabar įvykusios Kinijos pratybos – ne pirmas kartas, kai Kinija surengia karinius manevrus aplink Taivaną. Taip Pekinas siekia įspėti tiek Taivano valdžią, tiek tarptautinę bendruomenę apie savo ryžtą suvienyti šią salą su žemynine Kinija.
Valdančioji Demokratų pažangos partija, palaikanti Taivano nepriklausomybę, dar labiau padidino jau esamą įtampą. O Taivano prezidentas Lai Ching-te spalio 10 dieną pareiškė, kad sala yra suvereni valstybė, taip aiškiai atmesdamas Kinijos pretenzijas į šią teritoriją[4].
Xi Jinpingo raginimas sustiprinti kariuomenės pasirengimą karui nėra netikėtas, ypač atsižvelgiant į augančius tarptautinius iššūkius. Kinijos ir Taivano konfliktas kilo dar 1949 metais kai Kuomintango nacionalistų pajėgos buvo nugalėtos Mao Zedongo komunistų ir pabėgo į Taivaną. Nors Kinija niekada neatsisakė siekio suvienyti Taivaną su žemynine šalies dalimi, Taivanas nuo to laiko teigia esąs nepriklausoma valstybė.
Ginčas dėl Taivano suvereniteto ir Kinijos „vienos Kinijos“ politikos pastaraisiais metais tik aštrėjo. Nepaisant tarptautinių diplomatinių pastangų, Pekinas vis labiau griežtina savo poziciją. Xi Jinpingas ir toliau aiškiai teigia, kad Kinija niekada neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, siekiant atkurti kontrolę saloje, o kariniai manevrai aplink Taivaną tampa vis dažnesni ir intensyvesni.
Pekinas pirmadienį dislokavo naikintuvus, bepiločius orlaivius, karo laivus ir pakrančių apsaugos laivus, kad apsuptų Taivaną – tai jau ketvirtos didelio masto karinės pratybos aplink šią salą vos per dvejus metus[5].
Kinija neatmeta gilesnių konfliktų tikimybės
Susitikimo su kariuomene metu Xi Jinpingas taip pat akcentavo Kinijos kariuomenės strateginio atgrasymo galimybes. Kinija ne tik siekia suvienyti Taivaną, bet ir aktyviai dalyvauja kariniuose susidūrimuose su Indija rytinėje Ladako pasienio zonoje, kur pastaruoju metu susidūrimai tik dažnėja.
Be to, Kinija stiprina savo pozicijas Pietų Kinijos jūroje, siekdama įtvirtinti teritorines pretenzijas. O tai kelia susirūpinimą kaimyninėms valstybėms.
Visa tai išryškina augančią Kinijos karinę galią ir pasirengimą imtis ryžtingų veiksmų ginant savo interesus, net jei jiems nepritaria kitos šalys. Ekspertai mano, jog Xi Jinpingo vizitai ir raginimai kariuomenei gerinti pasirengimą karui rodo didėjančias Pekino ambicijas tapti ne tik regionine, bet ir globalia jėga, galinčia ginti savo interesus įvairiose tarptautinėse situacijose.
