Rusija naktį paleido dešimtis raketų ir dronų į Ukrainos sostinę
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Kijeve nuaidėjo galingi sprogimai – Rusija surengė vieną iš intensyviausių pastarųjų mėnesių oro atakų prieš Ukrainos sostinę. Per smūgius žuvo mažiausiai septyni žmonės, tarp jų šešerių metų berniukas, o bent 52 buvo sužeisti.
Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkachenko pranešė, kad dronai ir raketos pataikė į mažiausiai 27 skirtingas vietas, o skaudžiausi padariniai fiksuoti Solomianskyi ir Sviatošyno rajonuose.
Didžiausią žalą patyrė devynių aukštų gyvenamasis pastatas, kurio dalis sugriuvo. Po griuvėsiais tebeieškoma žmonių. Gelbėjimo tarnybos ir karo inžinieriai dirba be perstojo, stengdamiesi išgelbėti galimai įstrigusius gyventojus.
Pasak vietos valdžios, tarp sužeistųjų yra devyni vaikai. Daugiau nei trisdešimt žmonių buvo nugabenti į ligonines. Socialiniuose tinkluose pasklidusiose nuotraukose matyti griuvėsiai, kraujo dėmės ant šaligatvių ir medžiuose besivėjančios sprogimo jėgos pakeltos drabužių skiautės.
V. Zelenskis kaltina Rusiją sąmoningu civilių žudymu ir ragina stiprinti gynybą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai pasmerkė išpuolį, pabrėždamas, kad ši ataka įrodo, kokia yra tikroji Rusijos laikysena taikos atžvilgiu.
„Šiandien pasaulis vėl matė Rusijos atsaką į mūsų norą taikai su Amerika ir Europa. Tai dar vienas demonstratyvus žudymas. Todėl taika be jėgos neįmanoma“, – rašė prezidentas savo Telegram kanale.
Jis pabrėžė, kad pagrindinis šios atakos taikinys buvo būtent sostinė – smūgiai tiesiogiai nukreipti į gyvenamuosius rajonus, infrastruktūrą ir civilius gyventojus.
Be Kijevo, Rusijos dronų ir raketų atakos pasiekė ir Dnipro, Poltavos, Sumų bei Mykolajivo regionus. Iš viso buvo paleista daugiau kaip 300 bepiločių orlaivių ir aštuonios raketos. Nors didelė dalis jų buvo numušta Ukrainos oro gynybos sistemų, keletas raketų pasiekė taikinius.
Ministrai atvyksta į įvykio vietą, žmonės nepaiso evakuacijos įspėjimų
Į įvykio vietą atvyko premjerė Julija Svyrydenko ir vidaus reikalų ministras Ihoras Klymenka. Jie susitiko su gelbėtojais ir bendravo su vietos gyventojais, kuriems teko per naktį palikti savo namus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha išreiškė pasipiktinimą dėl civilių naikinimo: „Tai siaubinga naktis Kijevui. Rusijos smūgiai sunaikino gyvenamuosius pastatus, sužalojo ir nužudė žmones, tarp jų – vaikus. Po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių.“
Nepaisydami policijos įspėjimų, kai kurie gyventojai sugrįžo į sugriuvusius pastatus ieškoti dokumentų, augintinių ar asmeninių daiktų. Žmonių ryžtas susigrąžinti bent dalį savo buvusio gyvenimo tapo dar vienu karo žiaurumo įrodymu.
Ukrainos vyriausybė skubiai taiso įstatymą po protestų dėl antikorupcinių institucijų apribojimų
Ši masinė ataka įvyko prieš svarbų balsavimą Ukrainos parlamente dėl įstatymo, kuriuo planuojama atkurti dviejų antikorupcinių institucijų nepriklausomumą.
Prieš savaitę priimtas įstatymas, ribojantis Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcijos prokuratūros (SAPO) galias, sukėlė politinį šurmulį ir netgi gatvių protestus karo sąlygomis. Prezidento V. Zelenskio administracija suskubo siūlyti naują įstatymo projektą po kritikos iš Vakarų ir pačių ukrainiečių.
Antikorupcinių institucijų vadovai teigia, kad jų darbas – atgrasyti pareigūnus nuo piktnaudžiavimo galia, ir priminė, kad šiuo metu vykdomi tyrimai net prieš 31 esamą parlamento narį.
Kai kurie stebėtojai įsitikinę, kad ankstesnis įstatymas buvo bandymas susidoroti su institucijomis, kurios išdrįsta tyrinėti valdžios viršūnes.
Ukrainos vyriausybė viliasi, kad ketvirtadienį parlamentas priims naują teisės aktą, kuris atkurs pasitikėjimą ir pašalins reputacinę žalą Ukrainos kelyje į Europos Sąjungą.
Tuo metu Rusija skelbia užėmusi dar vieną miestą
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Chasivo Jaro miestą Rytų Ukrainoje, netoli Bachmuto. Tai reikšmingas, bet sunkiai patvirtinamas pareiškimas, nes nepriklausomų šaltinių duomenys apie realią situaciją mieste kol kas nėra prieinami. Ukraina šios informacijos oficialiai nepatvirtino.
Chasivo Jaras yra strategiškai svarbus dėl savo padėties ir transporto jungčių. Jo užėmimas reikštų, kad Rusija galėtų sustiprinti spaudimą likusiam Donbaso regionui. Tačiau analitikai įspėja, kad tokie pareiškimai kartais būna labiau informacinės kampanijos dalis nei faktinis proveržis fronte.
D. Trumpo kantrybė senka – Rusijai duoda naują terminą dėl taikos susitarimo
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas viešai pareiškė nepasitenkinimą tuo, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi dėl taikos Ukrainoje. Pasak jo, Maskva neparodė „rimto noro užbaigti karą“.
Kalbėdamas po susitikimo su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, D. Trumpas pranešė, kad sutrumpina anksčiau paskelbtą 50 dienų terminą, skirtą Rusijai parodyti pažangą derybose dėl taikos.
Naujas terminas – rugpjūčio 8 diena. Po šios datos, jei nebus realaus progreso, Vašingtonas grasina įvesti papildomas sankcijas ir tarifus.
„Jei iki rugpjūčio 8 dienos nepamatysime tikro judėjimo taikos link, mes imsimės rimtų veiksmų“, – sakė D. Trumpas.
Jo tonas žymi aštrėjantį požiūrį į Kremlių ir gali reikšti, kad net ir esant norui atkurti gerus santykius, dabartinė Rusijos politika nebetoleruojama net JAV Respublikonų lyderystėje.
