Lietuvai užsitveriant nuo Baltarusijos, Lenkija sienas atidaro
Dėl kilusios kontrabandinių oro balionų krizės Lietuvai nusprendus uždaryti sienas su Baltarusija, nežinioje liko kone tūkstantis vilkikų vairuotojų – mat įstrigus prie sienos neaišku, kaip reikės grįžti į Lietuvą. Tačiau kaimyninė Lenkija žengia priešinga kryptimi ir sienas su Baltarusija atidaro.
Štai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad šalis yra pasirengusi lapkritį atnaujinti eismą per du papildomus pasienio punktus su Baltarusija – Bobrovnikų ir Kužnicos[1].
Šiuo metu Lenkijos siena su Baltarusija iš dalies uždaryta nuo rugsėjo 12 dienos. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Baltarusijoje vyko Rusijos vadovaujamos karinės pratybos, o naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją į Lenkijos oro erdvę pateko 21 Rusijos dronas. Rugsėjo 23 dieną Varšuva jau buvo atnaujinusi kai kuriuos geležinkelio ir vieną kelio perėjimą.
Pasak Tusko, nauji punktai bus atidaromi „bandomuoju pagrindu“. Jis pabrėžė, kad jei situacija taps nesaugi, pasienis gali būti vėl uždarytas nedelsiant.
Po sienos uždarymo – šimtai vilkikų įstrigo Baltarusijoje
Tuo tarpu po Lietuvos Vyriausybės sprendimo uždaryti pasienio punktus su Baltarusija, šimtai vilkikų vairuotojų liko įstrigę už Lietuvos ribų. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA praneša, kad situacija tampa vis labiau komplikuota – dalis transporto priemonių negali grįžti į šalį, o kiti vairuotojai priversti ieškoti aplinkinių kelių per Latviją ar Lenkiją[2].
Alternatyvūs maršrutai taip pat nepadeda – abiejų šalių pasienio punktuose susidarė milžiniškos eilės, o kai kurie vilkikai negali kirsti sienos, nes jau buvo įforminti Baltarusijos pusėje. Dėl to stringa tiekimo grandinės, didėja transporto sąnaudos ir prarandamas darbo laikas.
LINAVOS duomenimis, vairuotojai laukia pasienyje be aiškios informacijos, o dalis jų susiduria su aprūpinimo, poilsio ir sanitarinių sąlygų problemomis. Situacija įgauna humanitarinės krizės požymių.
„Prašome Vyriausybės skubiai sušaukti pasitarimą su transporto sektoriaus atstovais, kad būtų rastas sprendimas dėl vežėjų transporto priemonių grįžimo į Lietuvą ir užtikrintas tolesnis krovinių judėjimas,“ – pabrėžia LINAVOS generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis.
Baltarusijos pasienyje įstrigo šimtai vilkikų vairuotojų. Gabriel Santos/Unsplash nuotrauka
Skaičiuoja, kad žala gali būti skaičiuojama milijonais
Į sienos su Baltarusija uždarymą sureagavo ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis direktorius Povilas Drižas. Anot jo, uždarius sieną bus sutrikdyta visa transporto logistinė grandinė, kas gali kainuoti net ir iki dešimčių milijonų eurų[3].
Tiesa, pasak P. Drižo, dabar dar esą per anksti skaičiuoti nuostolius, bet kad kils nepatogumų – faktas.
„Prekyba tarp ES šalių ir kitų šalių kaip Kazachstanas ar Baltarusija, manau, kad vyks toliau, prekės bus vežamos iš arba į kitas šalis. Lietuva buvo to tranzito koridorius, dabar prekių judėjimas toliau vyks, tik klausimas, ar per Latviją, ar Lenkiją“, – teigė P. Drižas.
K. Budrio žinutė Lenkijai: efektyviau būtų kartu
Į tokį Lenkijos sprendimą atverti savo sienas Baltarusijai sureagavęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kirto, kad Lietuva esą siekia parodyti Lenkijai, kad bendras veikimas šiuo klausimų duotų geresnių rezultatų[4].
„Mes suprantame, kad regioninis valstybių bendradarbiavimas, imantis tokio veiksmo, jis suteikia papildomo ir svorio, ir efektą smarkiai padidina. Dėl to mes siekiame derinti su kaimynais ir lygiai taip pat ir su Lenkijos puse tuos pokalbius vedame. Tikiuosi, kad pavyks susiderinti“, – sakė K. Budrys.
K. Budrys skatina Lenkiją pergalvoti savo sienų atidarymą Baltarusijai. Youtube stop kadras
Lietuva uždarė sieną su Baltarusija
Dėl pasikartojančių meteorologinių balionų, įskrendančių iš Baltarusijos su kontrabanda, Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktus buvo nuspręsta uždaryti neribotam laikui. Ribojimai netaikomi diplomatams, diplomatiniam paštui ir Lietuvos bei ES piliečiams, o tranzitas į Kaliningradą leidžiamas tik su specialiais dokumentais per Medininkų punktą[5].
Lietuva stiprina saugumo priemones pasienyje ir oro erdvėje, kariuomenė imsis balionų numušimo priemonių, o Vyriausybė planuoja griežtinti sankcijas kontrabandai, įskaitant galimą laisvės atėmimą. Policija ir VSAT koordinuoja veiksmus kovai su kontrabanda, o Susisiekimo ministerija rūpinasi nukreiptais oro keleiviais.
Situacija vertinama kaip hibridinė ataka, o Baltarusijos režimas laikomas tiesiogiai atsakingu dėl neveiksnumo stabdant kontrabandą. Valstybės saugumo departamento vadovas nurodo, kad Minskas siekia destabilizuoti Lietuvą, o ikiteisminiuose tyrimuose fiksuojami atskiri kontrabandos epizodai.
