Signatarai ragina skubėti: rūmų ateitį turi spręsti valdžia
Vilniaus centre stovintys koncertų ir sporto rūmai vėl atsidūrė dėmesio centre – šįkart ne dėl renginių, o dėl neapibrėžtos ateities. 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę, ragindami nedelsti ir priimti sprendimus dėl pastato atkūrimo.
Jų teigimu, užsitęsęs neapsisprendimas kelia grėsmę vienam svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės istoriją menančių objektų, o institucijų požiūris iki šiol išlieka nenuoseklus[1].
Signatarai pabrėžia, kad rūmų rekonstrukcija turi būti ne tik funkcionali, bet ir prasminga. Anot jų, būtina užtikrinti, kad pastate būtų įamžinti svarbiausi valstybės istorijos momentai – Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, Sausio 13-osios aukų pagerbimas bei Medininkų tragedijos atminimas. Tai turėtų tapti neatsiejama projekto dalimi, leidžiančia šiai erdvei išlikti gyvu istorijos liudininku, o ne tik dar vienu modernizuotu pastatu.
Apie tai jau pranešė ir žurnalistas, Lietuvos istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas, savo socialinėje feisbuko paskyroje pasidalinęs ir minėto signatarų kreipimosi kopija[2].
„Valstybės kūrėjų kreipimasis gali priminti valdžiai ir apie vadybos taisykles – ligi šiol visuomeninių organizacijų ir piliečių laiškai buvo tiesiog ignoruoti. Neatsakyta ir į sausio 14-ąją Mokslų akademijos salėje 300 iškilių visuomenės veikėjų pasirašytą rezoliuciją. Nuo jos įteikimo Vyriausybės kanceliarijai praėjo jau 70 dienų.“ – nurodė V. Kavaliauskas.
Gyventojai jau apsisprendė?
Skelbiama, kad dviejų nepriklausomų rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovių – „Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimai“ – atliktos apklausos rodo, kad daugiau nei 70 proc. respondentų pritaria idėjai Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti Nacionaliniam kongresų, konferencijų ir kultūros centrui.
Apklausose esą taip pat išryškėjo, kad gyventojai tikisi, jog pastatas bus ne tik modernizuotas, bet ir išlaikys istorinę funkciją – taps vieta, kurioje derėtų kultūra, atmintis ir tarptautinio lygio renginiai. Šie duomenys dažnai įvardijami kaip vienas svarbiausių argumentų, kodėl projektas turėtų būti tęsiamas būtent šia kryptimi.
Kritikai primena, kad dar 2015 metais rūmų rekonstrukcija buvo pripažinta valstybei svarbiu projektu, todėl, jų nuomone, šiandien svarbiausia – nebe diskutuoti, o pagaliau imtis konkrečių veiksmų ir išspręsti užsitęsusią situaciją.
Pastatas griūva, sprendimų nėra: ragina pagaliau imtis veiksmų
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Seimo posėdyje buvo nesėkmingai bandyta į darbotvarkę įtraukti rezoliuciją dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos. Šį klausimą iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė, pabrėžęs, kad projektas remiasi ankstesniais Vyriausybių sprendimais ir jau turi teisinį bei institucinį pagrindą.
„Šita rezoliucija yra parengta remiantis 2015 metų socialdemokratų Vyriausybės pagrindu, sprendimu, ir vėliau S. Skvernelio 2018 metais patikslinta tai, kas buvo padaryta“, – teigė politikas, ragindamas imtis veiksmų.
„Kviečiu priimti rezoliuciją, kad reikia rekonstruoti Koncertų ir sporto rūmus.“ – pridūrė I. Vėgėlė.
Tačiau siūlymas sulaukė kritikos. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Pavilionis įspėjo, kad tokia iniciatyva gali turėti tarptautinių pasekmių ir gali sukelti reakciją užsienyje.
Ž. Pavilionis taip pat akcentavo, kad „tokie dalykai turi užsienio politikos pasekmių, tokie pareiškimai privalo būti apsvarstyti Užsienio reikalų komitete prieš pateikiant į plenarinį.“
Nepaisant diskusijų, Seimo dauguma siūlymui nepritarė: už balsavo 27 nariai, prieš – 51, susilaikė 16. Posėdžiui pirmininkavęs Seimo Pirmininkas konstatavo galutinį sprendimą: „Nutarimas į darbotvarkę neįtraukiamas. Rezoliucija neįtraukiama į darbotvarkę.“
Taip Sporto rūmų rekonstrukcijos klausimas šįkart liko už Seimo darbotvarkės ribų.
Ruginienė Sporto rūmus siūlo perduoti sostinei
Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė dar lapkritį pareiškė palankiausiai vertinanti idėją Vilniaus koncertų ir sporto rūmus perduoti sostinės savivaldybei. Anot jos, ši alternatyva iš visų svarstomų variantų atrodo racionaliausia, nes miesto valdžia yra išreiškusi aiškų pasirengimą pastatą paversti atminties vieta. Premjerė pabrėžė, kad savivaldybės įsitraukimas leistų užtikrinti ne tik objekto įveiklinimą, bet ir jo simbolinės reikšmės išsaugojimą[3].
Pasak I. Ruginienės, šiuo metu sprendimas dar nėra priimtas, tačiau procesas jau vyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavesta įvertinti tris galimus scenarijus – nuo perdavimo savivaldybei iki kitų objekto pritaikymo variantų. Vis dėlto premjerės retorikoje ryškėja aiški kryptis: ji linkusi matyti sprendimą, kuris būtų ne tik ekonomiškai pagrįstas, bet ir jautrus istorinei bei visuomeninei pastato reikšmei.
Jos teigimu, būtent savivaldos modelis šiuo metu geriausiai atitinka šiuos lūkesčius. Nors galutiniai sprendimai dar laukia Vyriausybės vertinimo, Ruginienės pozicija leidžia suprasti, kad prioritetas teikiamas sprendimui, kuris užtikrintų ilgalaikę objekto prasmę, o ne vien techninį ar komercinį jo panaudojimą.
