<h2>Raginama susikoncentruoti į kibernetinio saugumo stiprinimą</h2>
<p>Pastaruoju metu tvyrant vis didesnei įtampai dėl Ukrainos, didesnį dėmesį reikėtų teikti ir Lietuvos kibernetinės erdvės saugumui, kuriam taipogi gresia pavojus. Tiesa, su tankais gatvėse važinėti neplanuojama, tačiau kibernetinio karo metodai – ne ką mažiau skausmingi. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja būti budriems ir sustiprinti savo informacinių ir ryšio sistemų kibernetinį saugumą.</p>
<p>Kibernetiniai išpuoliai dabar Lietuvoje kaip niekad tikėtini, o jų padaryta žala gali būti net labai didelė. NKSC praneša, kad Ukrainoje padidėjus kibernetinio saugumo rizikoms, vasario 15 d. Lenkija nusprendė padidinti kibernetinio budrumo lygį[1]. Tokių priemonių rekomenduojama kuo skubiau imtis ir Lietuvai.</p>
<p>Vos prieš kelias dienas esą buvo gauta nerimą keliančių žinių iš Ukrainos – kibernetinių atakų taikiniais joje tapo gynybos ministerija ir du bankai. Tokios atakos yra sietinos su Rusija ir dabar vykstančiais neramumais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/saugumas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kibernetinėmis atakomis siekiama išgąsdinti Ukrainos gyventojus</h2>
<p>Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Serhijus Demediukas teigia, kad tokiais būdais yra siekiama daryti psichologinį spaudimą Ukrainos gyventojams, o tikslas – ne kenkti infrastruktūrai ar pavogti informaciją, mat tokiu atveju atakos vyktų ne viešai ir veiksmų niekas negalėtų pamatyti[3].</p>
<p>Šiuos prieš Ukrainą nutaikytus kibernetinius išpuolius nesunku atpažinti, mat mėginant naršyti Ukrainos gynybos ministerijos tinklalapyje pasirodo pranešimas apie techninę klaidą, o keli Ukrainoje esantys bankai nebegali suteikti paslaugų internetu.</p>
<p>Visgi situacija Ukrainoje parodo, jog Lietuvai taip pat derėtų susirūpinti savo saugumu, o kibernetinės atakos, anot kibernetinio saugumo eksperto Dariaus Povilaičio, labai realios ir čia. NKSC vadovas Rytis Rainys antrina, jog nors šiuo metu šalyje ir nėra užregistruota kibernetinių incidentų, visgi jų tikimybė yra nemaža, ir tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui derėtų į tai pažvelgti atsakingai[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gasdinimas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Grėsmė kurį laiką būti be dujų yra visai reali</h2>
<p>Anot D. Rainio, kritiniais sektoriais Lietuvoje tampa energetika, sveikatos apsauga bei finansai. Išvardyti sektoriai turėtų atkreipti didžiausią dėmesį į savo saugumą ir ruoštis net ir juodžiausiam scenarijui, jei, pavyzdžiui, laikinai nutrūktų elektros tiekimas.</p>
<p>Energetikos ministras Dainius Kreivys ramina, kad Lietuva turi ir planą B, jei kartais nutrūktų dujų tiekimas. Ministras LNK žinioms patvirtino, kad žmonėms nėra ko baimintis, o visų namai ir toliau bus šilti ir elektra niekur nedings. </p>
<p>Ramina ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, mat Lietuva savo parengtimi atrodo geriau nei Europos Sąjungos vidurkis, o kontrastingai vertintas suskystintųjų dujų terminalas šiai dienai tampa energetinės laisvės garantu.</p>
<p>Tačiau kol iš vienų valdančiųjų sklinda užtikrinta ramybė, kiti ragina per anksti neatsipalaiduoti. Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas pažymi, kad visai realus scenarijus, kad būtų išjungtos visos dujos, mat pastebimi laivai, plaukiantys į Kaliningradą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dujos-3.jpg" alt="" /></p>
