Ukrainoje 2024 metais užregistruota 495 090 mirčių: beveik tris kartus daugiau nei gimimų
Gimstamumas Ukrainoje smuko iki kritinės ribos, o gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Ukraina šiandien išgyvena ne tik karinę, bet ir demografinę krizę. Skaičiai rodo, kad situacija yra viena sunkiausių pasaulyje.
2024 m. šalyje užregistruota apie 495 tūkst. mirčių – beveik tris kartus daugiau nei gimimų. Bendras gimstamumo rodiklis nukrito žemiau vieno vaiko vienai moteriai. Tai reiškia, kad karta nebepakeičia pati savęs.
Natūraliam gyventojų atsinaujinimui reikia maždaug 2,1 vaiko vienai moteriai. Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 1,4, Jungtinėse Valstijose – apie 1,6. Ukraina šiandien yra gerokai žemiau šios ribos, o tai reiškia ne laikiną nuosmukį, o struktūrinį lūžį.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2019 m. Ukrainoje gyveno apie 45 milijonai žmonių. 2023 m. šis skaičius jau buvo sumažėjęs iki 37 milijonų. Prognozuojama, kad iki 2050 m. gyventojų gali likti tik apie 32 milijonus.[1]
Demografė Ella Libanova yra įspėjusi, kad nuo karo pradžios Ukraina galėjo netekti apie 10 milijonų žmonių – žuvusiųjų, emigravusių ar likusių okupuotose teritorijose. Net prieš 2022 metus šalis jau buvo viena sparčiausiai gyventojų skaičių prarandančių valstybių Europoje, tačiau karas šį procesą smarkiai pagreitino.
Tokio masto kritimas per trumpą laiką yra itin retas. Tai reiškia mažiau dirbančiųjų, mažiau mokesčių mokėtojų ir didesnę naštą socialinei sistemai.
Karas ir emigracija sumažino darbingo amžiaus gyventojų skaičių perpus
Nuo 2022 m. Ukraina neteko reikšmingos dalies darbingo amžiaus gyventojų – kai kurie vertinimai kalba apie iki 40 proc. sumažėjimą. Dalį sudaro žuvusieji fronte. Skaičiuojama, kad žuvusiųjų gali būti nuo 100 iki 140 tūkst.
Vidutinis Ukrainos karių amžius siekia apie 43 metus. Tai reiškia, kad dauguma žuvusiųjų buvo šeimas sukūrę vyrai. Oficialūs duomenys rodo, kad šalyje jau yra dešimtys tūkstančių vaikų, netekusių bent vieno iš biologinių tėvų.
Dar didesnė problema – masinė emigracija. Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei 5,9 milijono ukrainiečių paliko šalį. Iš jų apie 5,4 milijono apsistojo kitose Europos valstybėse.[2]
Apie 44 proc. pabėgėlių yra moterys, o 30 proc. – vaikai. Tai reiškia, kad išvyksta būtent ta gyventojų dalis, kuri turėtų kurti šeimas ir auginti naują kartą. Kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo didesnė tikimybė, kad dalis šių žmonių nebegrįš.
Vaikai įsitvirtina užsienio mokyklose, moterys randa darbą, šeimos pradeda naują gyvenimą. Tai sukuria ilgalaikį trūkumą darbo rinkoje ir silpnina šalies ekonominį potencialą.
Rusija taip pat praranda žmones, bet jos demografinis nuosmukis lėtesnis
Rusija taip pat susiduria su gyventojų mažėjimu, tačiau tempas gerokai lėtesnis. 2019 m. šalyje gyveno apie 147 milijonai žmonių, 2023 m. – apie 145 milijonai.
Gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,5 iki 1,4 vaiko vienai moteriai. Tai žemas rodiklis, bet jis panašus į daugelį Europos šalių. Rusija iki šiol nepatyrė tokio masto emigracijos kaip Ukraina. 2023 m. ji net fiksavo teigiamą migracijos balansą, nors 2024 m. šis rodiklis tapo neigiamas.
Pagal kai kuriuos vertinimus, Rusija fronte patyrė didesnius nuostolius – iki 1,2 milijono žuvusių, sužeistų ar dingusių be žinios, iš jų apie 325 tūkst. galėjo žūti. Tačiau dėl didesnės bendros populiacijos šis poveikis demografinei struktūrai yra mažiau drastiškas nei Ukrainoje.
Ketveri karo metai abiem šalims kainavo šimtus tūkstančių gyvybių. Tačiau Ukrainai šie nuostoliai reiškia kur kas gilesnį struktūrinį smūgį.
Net jei karo veiksmai liautųsi šiandien, gyventojų struktūros atkūrimas užtruktų dešimtmečius. Demografinės pasekmės gali tapti vienu sunkiausių iššūkių pokario Ukrainai.
