Istorinis momentas: referendume patvirtinta nauja konstitucija žymi reikšmingą politinį posūkį Kazachstane
Kazachstano rinkėjai 2026 metų kovo 15 dieną referendume pritarė naujai šalies konstitucijai. Pirminiai duomenys rodo, kad už konstitucinius pakeitimus balsavo apie 87 procentai rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 73 procentus, todėl referendumas laikomas įvykusiu.
Šalies prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas referendumą pavadino istoriniu momentu valstybei. Pasak jo, piliečiai balsuodami parėmė reformas, kurios turėtų apibrėžti Kazachstano politinę kryptį ateinantiems metams.
Tačiau dalis politologų ir žmogaus teisių organizacijų atkreipia dėmesį, kad konstituciniai pakeitimai gali dar labiau sustiprinti prezidento galias. Kritikai taip pat teigia, kad referendumo kampanija vyko ribotoje politinėje aplinkoje, kur opozicija turi labai mažai galimybių veikti.
Po referendumo dar turi būti paskelbti oficialūs balsavimo rezultatai, kuriuos patvirtins Kazachstano Centrinė rinkimų komisija. Jei galutiniai duomenys patvirtins preliminarius rezultatus, naujoji konstitucija bus oficialiai paskelbta ir pradės galioti, o vėliau prie jos turės būti pritaikyti kiti šalies įstatymai. Tačiau jau laikoma, kad konstituciniai pakeitimai netrukus bus oficialiai įtvirtinti.
Konstituciniai pakeitimai stiprins prezidento galias ir keis politinę sistemą
Naujoji konstitucija iš esmės pertvarko Kazachstano politinę struktūrą. Vienas svarbiausių pokyčių – parlamentas pertvarkomas iš dviejų rūmų sistemos į vienerių rūmų instituciją.
Dokumentas taip pat atkuria viceprezidento pareigybę, kuri buvo panaikinta dar 1996 metais. Pagal naujas taisykles viceprezidentą skirs pats prezidentas, o ši pareigybė taps pirmąja eilėje perimti valstybės vadovo pareigas.
Be to, kuriama nauja institucija – Liaudies taryba. Ji turės teisę inicijuoti įstatymus ir referendumus, tačiau jos narius taip pat skirs prezidentas. Analitikai teigia, kad tai dar labiau sustiprina vykdomosios valdžios įtaką valstybės politinei sistemai.
Kritikai taip pat pažymi, kad konstitucija suteikia prezidentui daugiau galios skirti svarbiausius valstybės pareigūnus, įskaitant aukščiausių teismų, rinkimų komisijos, valstybės saugumo tarnybos ir centrinio banko vadovus.
Naujoje konstitucijoje bus įtvirtinta santuoka tarp vyro ir moters bei griežtesnė vertybinė kryptis
Vienas labiausiai aptarinėjamų pakeitimų – nauja santuokos apibrėžtis. Konstitucijoje aiškiai įrašyta, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga.
Šis sprendimas laikomas aiškiu posūkiu į tradicinių vertybių politiką. Analitikai pažymi, kad tokia formuluotė primena panašius sprendimus Rusijoje ir kitose regiono valstybėse, kuriose konstitucijose taip pat pabrėžiama tradicinė šeimos samprata.
Pakeitimai atsirado po to, kai 2025 metų pabaigoje Kazachstane buvo priimtas įstatymas, ribojantis vadinamąją „netradicinių santykių propagandą“. Nauja konstitucinė nuostata dar labiau įtvirtina šią kryptį valstybės teisinėje sistemoje.
Žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad tokie sprendimai gali riboti LGBT bendruomenės teises ir platesnes pilietines laisves. Tuo metu valdžia teigia, kad šie pakeitimai atspindi visuomenės vertybes ir siekį stiprinti socialinį stabilumą.
Referendumas taip pat gali turėti įtakos prezidento kadencijai po 2029 metų
Politikos analitikai atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų aspektą – galimą prezidento kadencijos perkrovimą. Pagal galiojančius įstatymus prezidentas gali eiti pareigas vieną septynerių metų kadenciją, kuri Tokajevui turėtų baigtis 2029 metais.
Tačiau naujos konstitucijos priėmimas teoriškai gali sudaryti galimybę iš naujo skaičiuoti kadencijas. Tokia praktika jau buvo taikyta keliose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, tarp jų Rusijoje ir Baltarusijoje.
Pats Tokajevas teigia, kad kiti prezidento rinkimai vyks 2029 metais ir kad nėra pagrindo baimintis dėl politinio nestabilumo. Vis dėlto kai kurie ekspertai mano, kad nauja konstitucinė sistema gali palikti daugiau galimybių valdžios tęstinumui.
Kazachstanas nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais išlieka stipriai prezidentine valstybe. Politinė sistema šalyje ilgą laiką buvo griežtai kontroliuojama, o opozicijos galimybės veikti buvo ribotos. Naujoji konstitucija, pasak analitikų, gali dar labiau sustiprinti šią valdžios struktūrą ir nulemti šalies politinę kryptį artimiausiems metams.
