Dalyvauti leistų, bet ne varžytis
Sportuoti galima, tačiau varžytis – ne? Su tokia situacija susidūrė vežimėliais judantys sportininkai, šiemet norėję dalyvauti Kauno maratone. Organizatorių sprendimą apriboti jų dalyvavimą įvertinusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo diskriminaciją ir rengėjams skyrė įspėjimą.
Situacija institucijų dėmesio sulaukė paaiškėjus, kad šių metų renginyje vežimėliais judantiems žmonėms nebuvo suteikta galimybė registruotis į varžybas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip kitiems sportininkams. Ankstesnius dvejus metus jie Kauno maratone dalyvauti galėjo[1].
Sprendimo ieškojo Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija. Ji ne kartą kreipėsi į rengėjus ir siūlė skirtingus būdus, kaip žmonės su negalia galėtų varžytis bent vienoje rungtyje, tačiau bendro sprendimo pasiekti nepavyko.
Organizatoriai buvo pasirengę juos priimti tik su tam tikromis sąlygomis – vežimėliais judantys dalyviai turėtų nesiekti kuo geresnio rezultato, judėti lėčiau, laikytis dalyvių srauto gale ir turėti palydą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vertinimu, toks pasiūlymas neužtikrina lygiaverčio dalyvavimo sporto varžybose.

Organizatoriai rėmėsi saugumo argumentais
Kauno maratono rengėjai savo sprendimą aiškino mieste vykstančiais gatvių rekonstrukcijos darbais. Jų teigimu, šiemet naudojamos trasos nėra pakankamai pritaikytos saugiam vežimėlių judėjimui, o skirtingu greičiu trasą įveikiantys sportininkai gali apsunkinti bendro dalyvių srauto valdymą.
Tyrimo metu įvertinti ir vieši maratono organizatoriaus pasisakymai. Kalbėdamas žiniasklaidai jis buvo suabejojęs, ar bėgimo renginys yra tinkama vieta vežimėliais judantiems sportininkams. Organizatorius taip pat reiškė nepasitenkinimą tuo, kad šie atletai važiuoja priekyje, pirmieji pasiekia finišą ir sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio.
Vėliau jis aiškino, kad viešai paskelbti jo pasisakymai neatspindėjo viso pokalbio konteksto.
Tarnyba konstatavo diskriminaciją
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pripažino, kad organizatorių siekis pasirūpinti visų dalyvių saugumu yra suprantamas. Vis dėlto saugumo užtikrinimas negali reikšti, kad žmonėms su negalia apribojama galimybė lygiomis teisėmis dalyvauti varžybose.
Tarnyba pabrėžė, kad vežimėliais judančių atletų dalyvavimas maratonuose kitose Europos šalyse nėra neįprastas. Saugumo klausimas gali būti sprendžiamas keičiant varžybų organizavimą – pavyzdžiui, tokiems sportininkams suteikiant galimybę startuoti anksčiau už pagrindinį bėgikų srautą.
Po tyrimo VšĮ „Kauno maratono klubas“ įspėtas dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo. Rengėjams rekomenduota ateityje parinkti tinkamos dangos trasas, suderinti saugius starto laikus ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia ne tik įveikti distanciją, bet ir visavertiškai varžytis dėl sportinio rezultato.
Organizatoriai taip pat paraginti bendradarbiauti su žmonių su negalia sporto organizacijomis ir kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti sportininkų saugumą bei vienodas galimybes dalyvauti varžybose.