Kauniečiai skaičiuoja: už 100 tūkst. eurų – tik mažas ir senas butas
Kaune ir kartu visoje Lietuvoje sparčiai kylančios būsto kainos vis dažniau kelia ne tik nuostabą, bet ir atvirą gyventojų pasipiktinimą. Naršant butų skelbimus tampa akivaizdu, kad suma, kuri dar prieš kelerius metus leido dairytis į padorų dviejų kambarių būstą, šiandien vis dažniau asocijuojasi su mažo ploto, kompromisais apaugusiu pasirinkimu. Viena kaunietė atvirai ironizuoja, jog netrukus už 100 tūkst. eurų mieste bus įmanoma įsigyti nebent bendrabučio tipo butą.
Butų pasiūla Kaune iš pirmo žvilgsnio atrodo plati – skelbimų portaluose netrūksta objektų įvairiuose miesto rajonuose. Tačiau pažvelgus atidžiau, matyti, kad didžioji dalis pigesnių variantų yra nedidelio ploto, dažnai 30–40 kvadratinių metrų, neretai – senesnės statybos ir reikalaujantys papildomų investicijų.
Tokie butai kainuoja apie 90–100 tūkst. eurų, tačiau daugelis pirkėjų juos vertina ne kaip ilgalaikį sprendimą, o kaip minimalų „bilietą“ į nuosavo būsto rinką. Tuo tarpu erdvesni, patogesni butai ar naujesni projektai dažniausiai kainuoja gerokai daugiau – 150, 200 ar net 300 tūkst. eurų ir daugiau.
Štai už vos vieno kambario, 30 kv. m. butą Kaune, Dainavos mikrorajone, 1971 m. statybos daugiabutyje, pardavėjas paskelbė norintis gauti 86 tūkst. eurų sumą.
Visgi, už erdvesnį – 3 kambarių ir 80,48 kv. m. butą, esantį Eigulių mikrorajone, reikės atseikėti trigubai daugiau – skelbime prašoma 316 836 eurų, o apdaila – tik dalinė. Tad, tikėtina, kad bent jau penkiaženklę sumą reikės skirti dar ir įrengimui.
Kainas kelia investuotojų „šluojami“ būstai ir ribota pasiūla
Ekspertai pastebi, kad kainų augėją lemia ne vienas veiksnys. Pastaraisiais metais padidėjusi paklausa, palankesnės finansavimo sąlygos ir ribota naujų būstų pasiūla sukuria spaudimą rinkai. Prie to prisideda ir investuotojai, kurie nekilnojamąjį turtą vertina kaip saugią kapitalo išsaugojimo priemonę. Dėl šių priežasčių Kaunas, dar neseniai laikytas prieinamesne alternatyva Vilniui, sparčiai artėja prie sostinės kainų lygio, bent jau tam tikruose rajonuose.
Gyventojų nepasitenkinimas auga ne be pagrindo. Vidutines pajamas gaunantys pirkėjai vis dažniau susiduria su realybe, kad norint gyventi mieste, tenka rinktis tarp vietos, ploto ir komforto. Jaunos šeimos, planuojančios ateitį, skaičiuoja ne tik būsto kainą, bet ir papildomas išlaidas – remontui, įrengimui, paskolos aptarnavimui. Tuo metu nuomos kainos taip pat kyla, todėl alternatyvų lieka vis mažiau.
Jei dabartinės tendencijos išliks, Kauno būsto rinka ir toliau taps iššūkiu tiems, kurie tikisi už 100 tūkst. eurų įsigyti daugiau nei simbolinį, kuklų būstą. Gyventojų ironija apie „bendrabučio tipo butus“ skamba vis garsiau – ir panašu, kad tai jau nebe vien emocija, o vis realesnė miesto nekilnojamojo turto kasdienybė.
Lietuva – tarp būsto kainų rekordininkių: per 10 metų augimas viršijo ES vidurkį 2,5 karto
Tuo tarpu Lietuvos būsto rinka per pastąjį dešimtmetį išsiskyrė itin sparčiu kainų augimu Europos Sąjungos kontekste. Eurostato duomenimis, nuo 2015 metų iki 2025 metų trečiojo ketvirčio būsto kainos Lietuvoje pakilo 162 procentais – tai daugiau nei du su puse karto viršija ES vidurkį, kuris siekė 63,6 procento.
Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Vengrija ir Portugalija, o net artimiausiame regione kainų augimas buvo nuosaikesnis: Bulgarijoje jis siekė 156 procentus, o Latvijoje ir Estijoje buvo dar mažesnis. Eurostatas pažymi, kad nors kainos daugelyje ES šalių augo, Lietuva patenka tarp nedaugelio valstybių, kur šis procesas buvo ypač intensyvus ir ilgalaikis.
Ne mažiau ryškiai Lietuva išsiskiria ir nuomos rinkoje. Per tą patį laikotarpį nuomos kainos šalyje padidėjo 85 procentais – antras didžiausias augimas visoje ES, nusileidžiantis tik Vengrijai, kur nuoma pabrango 107 procentais. Tuo metu ES vidurkis siekė vos 21,1 procento, tad nuomos kainos Lietuvoje kilo beveik keturis kartus sparčiau nei Bendrijoje.
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kainų spaudimas išlieka ir 2025 metais, o šias tendencijas lemia struktūriniai veiksniai – ribota pasiūla, augančios statybų sąnaudos ir demografiniai pokyčiai. Lietuvos atvejis čia išsiskiria ne kryptimi, o mastu: būstas brangsta kaip ir visoje Europoje, tačiau gerokai greičiau.
