Po ilgos pertraukos – „airBaltic“ vėl Kaune
Po 12 metų tylos – reikšmingas sugrįžimas į Kauną. Naktį Kauno oro uoste nusileido „airBaltic“ lėktuvas, pažymėdamas naują etapą ne tik oro uosto, bet ir viso regiono susisiekimo istorijoje.
Apie tai pranešė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus, akcentuodamas, kad šis sugrįžimas nėra tik simbolinis. „airBaltic“ į Kauną grįžo jau su visiškai kitokiu veidu – vietoje anksčiau naudotų „Fokker 50“ dabar skraidys modernūs „Airbus A220-300“ orlaiviai su „Starlink“ internetu, užtikrinantys aukštesnę keleivių patirtį[1].
Pasak S. Bartkaus, per šiuos 12 metų pasikeitė ir pats Kaunas.
„Per tuos 12 metų Kauno oro uostas tapo 2,5 karto didesnis, o Kauno regiono BVP 4 kartus didesnis“, – pabrėžė S. Bartkus.
Jo teigimu, tai rodo, kad Kaunas šiandien yra kur kas stipresnis ir labiau pasiruošęs tarptautiniams ryšiams nei anksčiau.
Kaip nurodo šalies oro uostų vadovas, svarbiausia esą tai, kad Kaunas vėl atsiranda jungiamųjų skrydžių žemėlapyje. Per Rygą atsiveria patogūs maršrutai į tokius miestus kaip Amsterdamas, Helsinkis, Briuselis, Berlynas ar Hamburgas.
Vos sugrįžus – atšaukiami skrydžiai?
Tačiau gyventojai dalinasi, kad į laikinąją sostinę vos sugrįžus „airBaltic“, jau pradedami atšaukinėti kai kurie skrydžių reisai.
Vienas internautas dalinosi ekrano nuotrauka, kad jo balandžio 30 dieną, 5 ryto suplanuotas skrydis – atšauktas. Kita komentatorė taip pat pasidalino, kad jos skrydis taip pat buvo atšauktas.
Visgi, keleiviai, skrendantys kovo mėnesį, panašu, nepatogumų išvengė, mat skrydžiai vyksta sklandžiai.
Siekiant išsiaiškinti, kas per situacija susiklostė, 77.lt savo ruožtu kreipėsi į „airBaltic“. Oro bendrovė patvirtino, kad balandžio mėnesį koregavo dalį skrydžių iš Kauno, motyvuodama tai mažesne paklausa. Kaip nurodoma bendrovės atsakyme, „Kauno maršrute pakoregavome nedidelį skaičių balandžio skrydžių – kai kuriomis savaitėmis iki vieno reiso per savaitę, kai išankstiniai užsakymai buvo mažiausi.“
Pasak „airBaltic“, visi keleiviai apie pokyčius buvo informuoti iš anksto, o jiems pasiūlytos alternatyvos. „Su paveiktais keleiviais susisiekėme iš anksto ir pasiūlėme skrydžių perkėlimą arba visą pinigų grąžinimą, taip sumažindami poveikį keliautojams“, – teigiama atsakyme.
Bendrovė pabrėžia, kad tokie sprendimai yra įprasti naujų maršrutų pradžioje. „Tai yra standartinė praktika naujo maršruto įvedimo laikotarpiu, kai paklausa per pirmuosius veiklos mėnesius auga palaipsniui“, – pažymi „airBaltic“.
Oro linijos taip pat tikisi, kad situacija netrukus stabilizuosis: „tikimės, kad skrydžių tvarkaraštis stabilizuosis, paklausai augant 2026 m. antrąjį ketvirtį.“
Nepaisant laikinų pokyčių, bendrovė tikina neatsisakanti šio maršruto. „Išliekame visiškai įsipareigoję šiam maršrutui ir tikimės toliau jungti abu miestus tiek poilsio, tiek verslo keliautojams“, – teigia „airBaltic“.
Po rekonstrukcijos – dvigubai didesni pajėgumai
Nors Kauno oro uosto keleivių srautai jau kurį laiką mušė rekordus, dabar, po didelės rekonstrukcijos, atsiveria visai naujos galimybės – tiek oro uostui, tiek visam regionui. Pastaraisiais metais keleivių skaičius viršijo projektinius pajėgumus, todėl plėtra tapo neišvengiama[2].
Lietuvos oro uostai į terminalo atnaujinimą investavo 17,7 mln. eurų, iš kurių 4,5 mln. skirta modernioms bagažo valdymo ir patikros sistemoms. Po rekonstrukcijos terminalas išplėstas daugiau nei pusantro karto – iki beveik 4400 kv. metrų, o keleivių pralaidumas padvigubėjo iki 800 per valandą.
Šie pokyčiai esą leidžia oro uostui ruoštis tolimesniam augimui. Skaičiuojama, kad iki 2028 metų Kauno oro uostas galės aptarnauti iki 2 mln. keleivių per metus. Tai dalis ilgalaikės Lietuvos oro uostų strategijos iki 2052 metų, kuria siekiama kurti modernią, efektyvią ir tvarią oro transporto infrastruktūrą. 2025 metais visi trys šalies oro uostai – Vilniaus, Kauno ir Palangos – kartu jau aptarnavo daugiau nei 7 mln. keleivių, o Kaunas tampa vis svarbesne šio augimo dalimi.
Dabar terminalas išplėstas išlaikant vientisą architektūrinę kryptį, atskirtos atvykimo ir išvykimo zonos, praplėstos saugumo ir bagažo erdvės. Keleiviams tai reiškia greitesnę, patogesnę kelionę ir didesnį paslaugų pasirinkimą, o Kauno oro uostui – galimybę tvirtai įsitvirtinti kaip vienam svarbiausių regiono susisiekimo centrų.
Vasarą iš Lietuvos – rekordinis skrydžių pasirinkimas
Artėjantis aviacijos vasaros sezonas Lietuvoje žada vieną plačiausių skrydžių pasirinkimų – nuo kovo pabaigos bus siūloma apie 100 krypčių į 54 šalis. Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus pabrėžia, kad didesnis skrydžių dažnis į pagrindinius Europos aviacijos centrus, tokius kaip Kopenhaga, Frankfurtas, Helsinkis ar Varšuva, leis keleiviams lengviau planuoti ir tolimesnes keliones į Ameriką, Aziją ar Afriką. Kai kuriais maršrutais skrydžiai vyks net kelis kartus per dieną, taip stiprinant Lietuvos susisiekimą su pasauliu[3].
Tuo metu skirtingi oro uostai plečia savo pasiūlą. Vilniuje startuoja naujos kryptys į Gdanską ir Podgoricą, atnaujinami skrydžiai į Tiraną ir Reikjaviką, o įvairios oro bendrovės didina reisų dažnį į populiarius Europos miestus.
Kaunas savo ruožtu stiprina jungtis per Rygą ir išlaiko kryptis į Pietų Europą bei Jungtinę Karalystę, o Palanga pradeda skrydžius į Bergeną ir tęsia reisus į pagrindinius Šiaurės Europos miestus bei poilsio kryptis, tokias kaip Turkija ar Egiptas. Visa tai rodo nuosekliai augantį Lietuvos oro susisiekimo tinklą.
